Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara

Kontaminacija – naujų žodžių kūrimas, jungiant nemorfemines jau egzistuojančių dviejų ar kelių žodžių dalis. Tradiciškai manoma, kad lietuvių kalbai ji nėra būdinga, kontaminacija nelaikoma žodžių daryba (siaurąją, lingvistine šio žodžio prasme). Anglų kalboje šis reiškinys yra gerokai labiau paplitęs ir laikomas vienu iš dažnų ir produktyvių žodžių darybos būdų. Turint galvoje angliškų skolinių gausą ir anglų kalbos įtaką dabartinei lietuvių kalbai, reikėtų ištirti naujuosius dabartinės lietuvių kalbos kontaminacinius darinius ir galbūt iš naujo įvertinti patį nemorfeminį žodžių darymosi būdą dabartinėje lietuvių kalboje. Tyrimo objektas – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne pateikiami neologizmai, turintys ypatingą požymį „kontaminacinis darinys“. 2018 m. balandžio mėn. jų buvo 180 (4 % visų šiame šaltinyje užfiksuotų naujažodžių). Jie suklasifikuoti pagal kilmę – į skolinius ir naujadarus, iš pastarųjų dar išskirti vertiniai. Atskirai vertinta šių naujažodžių morfeminė sudėtis, tuo aspektu jie sugrupuoti į turinčius indigenias, svetimas (išskyrus galūnę) ir mišrias morfemas. Nustatyta, kad 54 % naujažodžių yra skoliniai, t. y. kontaminacija įvykusi kalboje donorėje, daugiausia tai yra anglų k. Apie 38 % šių naujažodžių pasidaryta lietuvių kalboje, o apie 8 % atsirado verčiant kitų kalbų kontaminacinius darinius. Apie 34 % naujadarų remiasi savais pradiniais žodžiais, apie 46 % – savais ir skolintais. Maždaug ¹/₅ kontaminacinių darinių lietuvių kalboje sukurta iš skolinių. Kontaminacija lietuvių kalboje nebėra tokia reta kaip anksčiau, tokių darinių daugėja, jie greičiau fiksuojami. Kol kas trūksta duomenų struktūriniams naujų lietuviškų kontaminantų tyrimams ir klasifikacijai. Akivaizdu, kad reikia skirti kalbos ir kalbėjimo kontaminaciją, kai žodis sukuriamas netyčia „suklupus liežuviui“ ir kai tai daroma sąmoningai. Pastaruoju atveju kontaminacija kartais turi morfeminės žodžių darybos bruožų. Svarbesni iškilę klausimai: kaip traktuoti žodžius su naujaisiais tarptautiniais žodžių sandais (pvz., ‑nomika, ‑geitas, -holikas, ‑holizmas, ‑mobilis), kaip vertinti nemorfeminius darinius, turinčius morfeminės darybos bruožų (pirminio žodžio galūnės kaita), kontaminantų semantikos ypatybės ir kt. Anglų kalbos kontaminacinių darinių tyrimais, atsižvelgiant į jos analitiškumą, galima remtis tik iš daliesBlending is a process where a new word is created by combing non-morphemic parts of two or more existing words. Traditionally, it is believed that blending is not typical of the Lithuanian language. It is not considered to be word formation in the narrow linguistic sense of the term. In English, this phenomenon is much more widespread and regarded as one of the most common and productive ways of word formation. Bearing in mind the abundance of English borrowings and the influence of English on modern Lithuanian, it would be necessary to investigate new blends of modern Lithuanian and perhaps re-evaluate this non-morphemic way of making words in this language. 180 neologisms from The Database of Lithuanian Neologisms marked as blends were included in the pilot study. In April 2018, they accounted for 4 % of all neologisms in this database. They were classified by origin (into loanwords, new coinages, loan translations) and by the indigenuity of morphemes (into having indigenous or borrowed morphemes (except for inflection) or mixed morphemes). It has been found that more than half of the investigated nouns are borrowed, i.e., blending has occurred in the donor language, mostly English. Another 38 % are coined in the Lithuanian language and 8% are the product of translation of blends from other languages. About 34 % of new Lithuanian blends are coined from indigenuous source words, about 46 % from indigenious and borrowed words. Approximately ¹/₅ of blends are formed from loans. Blending in the Lithuanian language is no longer rare as previously, the number of such derivatives is increasing, they are recorded more quickly. However, there is a lack of data for the structural analysis and classification of new Lithuanian blends. Obviously, there is a need to differentiate speech-error blends from intentional ones. The latter often have features of morhemic coinages. The important questions are: How to treat words with new international word constituents (e.g. ‑nomika, ‑geitas, ‑holikas, ‑holizmas, ‑mobilis)? How to evaluate the non-morphemic coinages that have morphemic morphological features (the change of inflection of source word, e.g. dvirtakis), semantic properties of blends, etc. The studies of blending in the English language, based on its analytical nature, can only be partially relied