Lietuvių ir latvių kalbų monoftongai: lyginamoji kokybinių požymių analizė

Straipsnyje analizuojami izoliuotai ištarti dabartinių baltų bendrinių kalbų pastovios artikuliacijos balsiai: atsižvelgiant į spektrines jų charakteristikas ir kai kurias akustines ypatybes (pagal pirmąsias tris formantes apskaičiuotą tonalumą, kompaktiškumą, bemoliškumą ir įtempimą), lyginami kokybiniai garsų požymiai. Dabartinių baltų kalbų tiriamiesiems balsiams žymėti straipsnyje naudojami tarptautinės fonetinės transkripcijos rašmenys (an. IPA): lietuvių kalbos balsinės fonemos /i, e, a, ɔ, u, i͘, e͘, a͘, o͘, u͘/ žymimos atitinkamai /ɩ, ɛ, a, ɔ, ɷ, iː, eː, æː, ɑː, oː, uː/, latvių kalbos /i, e, a, o, u, ī, ē, ā, ō, ū/ – atitinkamai /i, e, æ, ɑ, ɔ, u, iː, eː, æː, ɑː, ɔː, uː/. Medžiagą lyginamajam instrumentiniam tyrimui pagal vienodą metodiką įskaitė kalbos defektų neturintys šeši lietuvių ir šeši latvių kalbos gimtakalbiai atstovai vyrai. Rūpimi segmentai analizuoti kompiuterinėmis garsų analizės programomis WaveSurfer (kūrėjai Kåre Sjölander ir Jonas Beskow) ir Praat (kūrėjai Paul Boersma ir David Weenink). Svarbiausi lyginamojo tyrimo rezultatai pateikiami šio straipsnio lentelėse ir paveiksluose (juose formančių reikšmės išreikštos hercais ir barkais). Gautų rezultatų analizė rodo, kad izoliuotai ištartų lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų balsių kokybė išties skiriasi, o latvių bendrinės kalbos izoliuotai ištarti ilgieji ir atitinkami trumpieji monoftongai kokybiškai panašūs, tačiau nėra visiškai sutapę. Tai iš dalies patvirtina ir statistinio duomenų vertinimo rezultatai. Palyginus abiejų tirtųjų kalbų balsių kokybę (ir santykius akustinėje ir psichofizinėje erdvėje), matyti, kad labiausiai skirtingų kalbų skiriasi trumpieji garsai, tačiau atskirų kalbų santykiai tarp balsių išlieka panašūs: lietuvių [iː], [eː], [æː], [ɩ], [ɛ] ir latvių [iː], [eː], [æː], [i], [e], [æ] laikytini aukšto tembro (priešakiniais) balsiais, o lietuvių [ɑː], [oː], [uː], [a], [ɔ], [ɷ] ir atitinkamai latvių [ɑː], [ɔː], [uː], [ɑ], [u], [ɔ] – žemo tembro (užpakalinės eilės) garsais. Pagal pirmosios formantės reikšmę ir spektro sklaidą lietuvių [iː], [uː], [ɩ], [ɷ] ir latvių [iː], [uː], [i] ir [u] atsiskiria kaip difuziniai (aukštutinio pakilimo) balsiai, o lietuvių [æː], [ɑː], [ɛ], [a] ir latvių [æː], [ɑː], [æ], [ɑ] laikytini kompaktiniais (žemutinio pakilimo) garsais. Latvių kalbos balsiai [eː], [ɔː], [e], [ɔ] yra tarpiniai (vidutinio pakilimo) garsai, kaip ir atitinkami lietuvių bendrinės kalbos balsiai [eː], [oː], [ɔ].In the present article, a comparative study of the spectral characteristics and distinctive qualitative features of monophthongs of the contemporary Baltic Standard languages pronounced in isolation is described. On the one hand vowels pronounced in isolation do not represent a pronunciation in everyday speech, while on the other hand their production is probably the closest to the acoustic and auditory monophthong targets determined by our mental prototypes. This type of production represents natural hyper-articulation and differs from production of the cardinal vowels. Lithuanian and Latvian monophthongs have been studied and compared using the same methods and equipment that permit a reliable comparison of phonetic inventories (quality similarities and differences) of both languages. For this paper recordings of six native Lithuanian and six native Latvian male informants (having faultless articulation) were used (1944 items were selected and analyzed in total). All informants are speakers of standard language. In this study the standard language is considered as a standardized language (generally the most formal version of the language) used for the needs of public life and culture