Teisės kalba tarpkultūrinėje komunikacijoje

Straipsnyje siekiama aptarti teisės kalbos ir jos vertimo vaidmenį tarpkultūrinėje komunikacijoje, teisės terminų vertimo problemas ir išanalizuoti, kokias vertimo strategijas renkasi anglų-lietuvių teisės terminų žodynų autoriai, versdami specifinius Anglijos-Velso teisės terminus. Analizei pasirinkti du žodynai: V. Bitinaitės „Mokomasis anglų-lietuvių kalbų teisės terminų žodynas“ ir O. Armalytės, L. Pažūsio „Anglų-lietuvių kalbų teisės žodynas“. Tarpkultūrinė komunikacija neįmanoma ne tik be gerų pasirinktos bendravimo kalbos įgūdžių, bet ir be išsamių žinių apie šalių kultūras, kurios, be kitų dalykų, apima ir teisės sistemose įtvirtintas oficialias visuomenės elgesio normas. Teisės normos ir reglamentai nustato tarpkultūrinės komunikacijos „žaidimo taisykles“, kurių dalyviai turi laikytis. Taigi teisės kalba ir jos vertimas tampa svarbiu įrankiu, leidžiančiu komunikacijos dalyviams suprasti vienas kitą ir bendradarbiauti. Didžiausias dėmesys, verčiant teisės dokumentus, skiriamas terminams. Jų vertimas sukelia daugiausia problemų, kurios neretai tampa iššūkiu ir patyrusiems vertėjams. Teisės terminai pavadina sąvokas, glaudžiai susijusias su šalies kultūra, moralinėmis vertybėmis ir teisės tradicijomis. Dažnai keliose skirtingose teisės sistemose neįmanoma rasti absoliučių atitikmenų ir tenka ieškoti dalinių atitikmenų, panašių savo funkcijomis ir tikslais. Be to, kiekviena sistema turi tik jai būdingų terminų, neturinčių net ir dalinių atitikmenų kitose teisės sistemose. Plačiausiai tarpkultūrinėje komunikacijoje vartojama teisinė anglų kalba glaudžiai susijusi su anglosaksų teisės sistema ir jai būdingomis sąvokomis, kurios dažnai neturi atitikmenų romanų-germanų teisės šalyse. Išanalizuotuose anglų-lietuvių teisės terminų žodynuose specifiniams anglų kalbos terminams versti naudojamos įvairios vertimo strategijos: formalusis (pažodinis vertimas), dalinių funkcinių bei aprašomųjų atitikmenų ir adaptuotų skolinių teikimas. Neretai žodynų autoriai vieną terminą išverčia keliais atitikmenimis, taip leisdami skirtingų poreikių vartotojams pasirinkti jiems aiškiausius ir tinkamiausius atitikmenis. Prie dalies terminų atitikmenų pateikiami ir paaiškinimai. Atlikta analizė rodo, kad tokie paaiškinimai atlieka svarbų vaidmenį, nes jie nusako terminų semantikos aspektus, kurių negali atskleisti atitikmenys. Todėl paaiškinimai, straipsnio autorių nuomone, turėtų papildyti visų specifinių terminų vertimus, taip padėdami skaitytojui geriau suprasti teisės sistemos, kurioje vartojami terminai, ypatumus. Tyrimas rodo, kokį svarbų vaidmenį tarpkultūrinėje komunikacijoje vaidina teisės kalbos vertėjas. Jis padeda skirtingų kultūrų atstovams suvokti ne tik pažodinę teisės terminų reikšmę, bet ir teisės sistemos ypatumus, kuriuos būtina žinoti, siekiant sklandaus tarptautinio bendradarbiavimo.Paper addresses the considerable role of legal translation in intercultural communication. Effective intercultural communication requires sufficient language skills and also extensive knowledge of the cultures involved, which encompass official social behaviour norms, enshrined in the corresponding legal systems. The basic legal terms often pose substantial difficulties even for experienced translators and, hence, to communication, because these terms nominate concepts that are inherently linked with culture, moral values and legal tradition of a given country. In intercultural communication the most widely used legal English is permeated by Anglo-Saxon legal system and concepts which have little or no equivalents in Romano-Germanic or other continental law countries. The authors present a comparative analysis of the translation strategies employed by the compilers of two main English-Lithuanian law dictionaries (V. Bitinaitė „Mokomasis anglų-lietuvių kalbų teisės terminų žodynas“ and O. Armalytė, L. Pažūsis. „Anglų-lietuvių kalbų teisės žodynas“) in translation of the English-Welsh law terms defining abstract common law terms, some specific English-Welsh legal professions and the English-Welsh court names. The findings of the analysis reveal the difficulties which the dictionary compilers have to cope with when translating culture-bound terms and the strategies chosen by them for problematic translations. The research also highlights the role of the legal language translator as the key figure in facilitating different cultural background comprehension of the legal terms and, what is even more important, specific aspects of legal systems; the latter being necessary for efficacious intercultural cooperation