The subjunctive mood in the modern French language and its equivalents in the Lithuanian language

La problématique de ce travail consiste à présenter l’emploi du mode subjonctif en français contemporain et à analyser son transfert vers lituanien. Pour atteindre l’objectif du travail, nous avons utilisé la méthode descriptive, la méthode comparative et surtout la méthode contrastive pour opposer les systèmes linguistiques français et lituanien. Tout d’abord, dans la partie conceptuelle, nous avons présenté le mode subjonctif, ses traits particuliers et son usage, les différences entre ce mode et les autres modes, nous avons aussi présenté le système temporel du subjonctif. Dans l’étude théorique, nous nous sommes servis des théories de M. Vassiliéva, L.P. Pitskova, R. Matonienė, M. Grevisse, F. Saussure, M. Arrivé, F. Gadet, M. Galmiche, H. Lageravist, M. Riegel, J.C. Pellat, R. Rioul et les autres. Une des tâches de ce travail était d’analyser la traduction des phrases au subjonctif, donc, nous avons analysé tous les cas d’utilisation du subjonctif dans deux livres français et leurs traductions en lituanien. Pour l’analyse pratique, nous avons travaillé sur les textes des auteurs français, notamment un roman d’Emile Zola «La débâcle» et «Les trois veuves de Hong-Kong» de Gérard de Villiers et leur traduction vers le lituanien. En vue de montrer que le mode subjonctif peut avoir plusieurs équivalents en lituanien, nous avons cité leur traduction vers le lituanien, ce qui nous a permis de définir les cas d’emploi du subjonctif en lituanien. Nous nous sommes servis des traductions faites par les traducteurs lituaniens V. Petrauskas et A. Kazlauskas. Les résultats de l’analyse sont présentés dans deux diagrammes qui représentent le quotient des moyens de transfert du subjonctif français vers le lituanien.The research paper aims at exploring the use of the subjonctif mood in the French language and its trasnlation into Lithuanian. That is why the main aim of the research paper is linguistic analysis of the subjonctif mood in the French and Lithuanian languages, which are presented in the novels “Žlugimas” by Emile Zola and „Trys našlės iš Honkongo“ by Gérard de Villiers. The objectives of the research paper are as follows: • To present the subjonctif mood; • To provide deeper analysis of its usage and functions; • To find different ways of expressing the subjonctif mood in the two languages; • To compare and contrast the use of the mood in different types of fiction at different periods of time. The theoretical part of the research paper presents the verb and its categories. One of the categories of the verb is the mood. Moreover, we represented the mood and described its usage. What is more, we analysed the theories of such authors as M. Vassiliéva, L.P. Pitskova, R. Matonienė, M. Grevisse, F. Saussure, M. Arrivé, F. Gadet, M. Galmiche, H. Lageravist, M. Riegel, J.C. Pellat, R. Rioul in oder to provide deeper analysis. Futhemore, we provided deeper analysis of the category of tense in the conceptual part of the research paper. Finally, the reseach paper primarily focuses on these basic methods: descriptive analysis, scientific literature analysis and comparative analysis. These methods serve to explore the ways of expressing the subjonctif mood in the two languages.Šiuo moksliniu darbu siekiama giliau pažvelgti į subjonctif nuosakos vartojimą prancūzų kalboje bei jos vertimą į lietuvių kalbą. Todėl šio darbo tikslas yra lingvistinis subjonctif nuosakos tyrimas prancūzų grožinės literatūros kūriniuose, analizuojant jos vertimo atitikmenis lietuvių kalboje. Galime įvardinti šiuos tiriamojo darbo uždavinius: pristatyti subjonctif nuosaką, jos vartojimo atvejus, ypatumus, laikų sistemą, rasti visus pavartojimo atvejus pasirinktuose kūriniuose bei jų vertimo atitikmenis lietuviškose knygų versijose, išanalizuoti rastus pavyzdžius, juos sugrupuojant ir išskiriant vartojimo ir vertimo tendencijas, bei palyginti subjonctif vartojimą skirtingų laikotarpių romanuose. Šiam lingvistiniam tyrimui mes pasirinkome dviejų skirtingų epochų prancūzų rašytojų kūrinius- Emile Zola ,,Žlugimas” ir Gérard de Villiers ,,Trys našlės iš Honkongo’’, pirmasis kūrinys parašytas 19 a., antrasis 20 a. Analizei naudojomės šių knygų vertimais, kuriuos atliko V. Petrauskas ir A. Kazlauskas. Visų pirma, teorinėje darbo dalyje pristatėme veiksmažodį, jo kategorijas, kurių viena - nuosaka. Aprašėme subjonctif nuosaką, jos vartojimą. Visa teorinė dalis remiasi tokių autorių kaip M. Vassiliéva, L.P. Pitskova, R. Matonienė, M. Grevisse, F. Saussure, M. Arrivé, F. Gadet, M. Galmiche, H. Lageravist, M. Riegel, J.C. Pellat, R. Rioul teorijomis. Konceptualiojoje dalyje taip pat pristatėme subjonctif nuosakos laikų sistemą, įskaitant ir šiuolaikinėje prancūzų kalboje nebevartojamus imparfait ir plus-que-parfait laikus, nes jie buvo plačiai naudojami mūsų analizuotame 19a. kūrinyje. Atlikdami tiriamąjį subjonctif nuosakos vartojimo ir vertimo darbą naudojome aprašomąjį, analitinį, lyginamąjį metodus, ir ypač kontrastyvinį metodą, lyginant prancūzų ir lietuvių kalbų lingvistines sistemas.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta