Problematic use of the french verb devoir. Recommendations to Lithuanian students

The article discusses the semantic potential of meanings of the French verb devoir. The research draws on insights of C. Barbet, P. Dendal and C. Vetters and illustrates the discussion on the verb devoir with examples from a parallel corpus (CTL FR→LT, CTL LT→FR) that consists of original literary works and their translations into Lithuanian and French. The analysis of sentences, which have been translated from Lithuanian fiction to French by students who are studying French as a foreign language at Vilnius University and have participated in the research, shows that the students use the verb devoir to express obligation. Lithuanian verbs that mean necessity, such as gauti, privalėti, tekti, reikėti and others, usually become equivalents of devoir a s w ell. The translation analysis of Lithuanian galbūt, tikriausiai and turbūt shows that Lithuanian students chotose to adopt the same strategy and usually use adverbs peut-être and probablement. The meanings of probability and possibility, which devoir may contain, are rarely expressed with the help of devoir in translations from Lithuanian to French. In order to avoid such interferential mistakes and develop receptive skills of French, the author of this publication suggests analysing a fictional literary text as an authentic and polyphonic document and using translation not only in language teaching and learning but also in the evaluation of the progress of the latter. This method may help to learn and use this polysemous verb (devoir) correctly.Le présent article vise d’abord à présenter la « plurivocité » sémantique du verbe devoir en français contemporain : le verbe devoir a un emploi lexical plein (renvoyant à la notion de dette) et tout un faisceau de valeurs modales. L’auteure de cet article fait référence à la tripartition de l’espace sémantique associé au modal devoir proposée par Kronning : au-delà des significations déontique et épistémique traditionnelement reconnues, une signification aléthique de devoir est également prise en considération. Les résultats obtenus lors d’une étude interlangagière auprès des apprenants lituaniens de FLE a mis en lumière le fait que les étudiants de FLE maîtrisent bien l’emploi déontique (obligation) du verbe modal devoir pourtant la valeur épistémique (la probabilité) de ce verbe leur reste peu connue. Pour exprimer la valeur de la probabilité les apprenants lituaniens de FLE choisissent dans la plupart des cas la stratégie adverbiale : les adverbes probablement, peut-être sont parmi les plus cités. L’auteure de cet article discute également le rôle du document littéraire authentique en tant que moyen du rapprochement effectif de l’interlangue d’apprenants vers la langue cible. Dans cette étude interlangagière l’auteure a recours aux méthodes descriptive et quantitative. Toutes les hypothèses et les théories sont étoffées et discutées à partir des exemples obtenus du Corpus parallèle de Textes Littéraires (CTL) comportant deux composantes : CTL (FR→LT) et CTL (LT→FR).iame straipsnyje aptariamas prancūzų kalbos veiksmažodžio devoir „privalėti“ semantinis reikšmių potencialas. Pristatomos leksinės ir modalinės jo reikšmės. Vadovaujamasi C. Barbet, P. Dendal’io, C. Vetterso, Kronningo įžvalgomis, išsamiau aptariamas devoir „privalėti“ semantinės erdvės suskirstymas į tris dalis. Be tradiciškai pripažintų deontinės ir episteminės reikšmių, pristatoma aletinė reikšmė. Straipsnyje remiamasi tekstynų analizės metodika, pavyzdžiai imami iš paralelinio, sudaryto iš originalių grožinės literatūros kūrinių ir jų vertimų į lietuvių ir prancūzų kalbas tekstyno CTL FR→LT, CTL LT→FR. Tyrime dalyvavusių VU studentų, besimokančių prancūzų kalbos kaip svetimosios, lietuvių grožinės literatūros sakinių vertimo į prancūzų kalbą analizė parodė, kad privalėjimo ir būtinumo reikšmėms perteikti studentai vartoja veiksmažodį devoir „privalėti“. Lietuvių kalbos privalėjimą ir būtinumą reiškiantys veiksmažodžiai gauti, privalėti, tekti, reikėti ir kt. dažniausiai tampa veiksmažodžio devoir atitikmenimis. Lietuviškų adverbialų galbūt, tikriausiai, turbūt vertimo į prancūzų kalbą analizė parodė, kad lietuviakalbiai mokiniai renkasi tą pačią adverbialinę strategiją ir dažniausiai vartoja adverbialus peut-être, probablement. Palyginus studentų vertimo rezultatus su profesionalių vertėjų (dažniausiai gimtakalbių prancūzų) rezultatais daroma išvada, kad tikimybės, galimumo reikšmės, kurias gali koduoti devoir „privalėti“, studentų vertime iš lietuvių į prancūzų kalbą kur kas rečiau perteikiamos pasitelkus veiksmažodį devoir „privalėti“ nei kad profesionalių vertėjų. Tokio tipo interferencinėms klaidoms šalinti ir recepciniams prancūzų kalbos įgūdžiams lavinti(s) straipsnio autorė siūlo rinktis grožinio literatūros teksto prancūzų kalba kaip autentiško ir „daugiabalsio“ dokumento analizę, o vertimo užduotį pasitelkti ne tik vertinant kalbos išmokimą, bet jau pačiame ankstyvajame prancūzų kalbos mokymo(si) etape. Tokio metodo taikymas galėtų prisidėti prie daugiareikšmio veiksmažodžio devoir „privalėti“ išmokimo ir taisyklingo jo vartojimo tikslinėje kalboje