Šiuolaikiniai folkloriniai lietuvių tostai

Straipsnio objektas – šiuolaikiniai lietuvių folkloriniai tostai. Juos analizuojant, naudojamasi Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros rankraštyne saugomais tostų užrašymais. Darbe keliama šiuolaikinių folklorinių tostų žanrinio apibrėžtumo problema. Pasitelkiant analitinį ir interpretacinį metodus, siekiama išsiaiškinti, kokie kriterijai leidžia apibrėžti šio šiuolaikiniame lietuvių folklore klestinčio žanro ribas, pateikti pagrindinius vyraujančius kompozicinius tostų modelius, atskleisti pagrindinius struktūrinius elementus, atkreipti dėmesį intertekstinius ryšius. Formuluojama išvada, kad nustatant folklorinio tosto žanrines ribas, reiktų atsižvelgti ne tik į apeiginį jo pateikimą, kolektyvinį kūrybos pobūdį, bet ir į tosto retoriškumo ypatybes, pademonstruotą iškalbingumą, o svarbiausia – į teksto struktūrą. Kalbant apie tostų kompozicijos ypatumus, pastebima, kad vyrauja proziniai tostai. Galima iškirti dviejų kompozicinių modelių tostus: tostus susidedančius iš pagrindinio teksto (prakalbos) ir skatinimo išgerti formulės bei tostus, kuriuose tenkinamasi tik skatinimo formule. Taip pat pastebima, kad tostams būdingas didaktinis kryptingumas. Išgerti paprastai kviečiama už tai, ką oratorius laiko vertybe. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuolaikiniams folkloriniams tostams taip pat būdinga intertekstinių ryšių gausa ir įvairovė. Žanras ima medžiagą iš įvairių kultūrinių šaltinių – alegorinių pasakojimų, etiologinių sakmių, pasakėčių ir kt.An object of the article is nowadays Lithuanian folkloristic toasts. They were analysed with the help of toasts found in the Manuscript Archive of the Ethnology and Folklore Cathedral of Vytautas Magnus University. The work raises a problem about the determination of genres of nowadays folkloristic toasts. With the help of analytic and interpretation methods, it is intended to explain the criteria which allow us to determine the genres of the nowadays Lithuanian folklore, to provide the main prevailing models of compositional toasts, to reveal the main structural elements and pay attention to intertextual relations. A conclusion is that while determining a genre of folkloristic toasts, it is advisable to pay attention not only to its ritual presentation and a collective way of creation but to its rhetorical and oratory features, and, the most important, structure of the text, too. Talking about compositional features of toasts, it is noticed that prosaic toasts prevail. Two models of compositional toasts may be distinguished: toasts consisting of the main text (speech) and an encouragement to have a drink and toasts which include only an encouragement. Also it is noticed that toasts are characterised by a didactic purpose. Usually, people are invited to have a drink for something that according to the speaker is a value. Attention in paid that nowadays folkloristic toasts are also characterised by a variety and plenty of intertextual relations. The genre takes material from various cultural sources such as allegoric narratives, etiological stories, fables and etc