Lietuvių liaudies pasakų dainuojamųjų intarpų funkciniai aspektai

Pasakojamojo teksto kaita su organizuotesnio, eiliuoto teksto dainavimu yra natūrali, daugelyje tautų gyvavusi folkloro forma. Toks folkloro tekstų skaidymas į pasakojamuosius ir dainuojamuosius stiprino jų įtaigą, išryškino funkcijas. Pasakų su dainuojamaisiais intarpais užfiksuota daugelio pasaulio tautų folklore. Tai - sinkretinio folkloro pavyzdžiai, kuriuose greta sekamo teksto skamba dainavimas. Lietuvių pasakose daugiausia dainuojamųjų intarpų užrašyta pasakose apie gyvūnus ir stebuklinėse pasakose. Šių pasakų dainuojamieji intarpai yra straipsnio tyrimo objektas. Vienas iš pagrindinių klausimų, iškylančių tyrinėjant šias savitas pasakas, - kada ir kodėl jose dainuojama? Darbo tikslas - nustatyti lietuvių pasakų dainuojamųjų intarpų funkcijas, atskleisti dainuojamųjų intarpų funkcijos ir melodikos ryšius.The development of the narrative text with the singing of a more organized poetical text is a natural form of folklore, which was alive in many nations. Such division of folklore texts into narrative and cantabile reinforced their punch and force and highlighted their functions. Tales with cantabile intermissions have been registered in folklore of most of the world’s nations. Those are examples of syncretic folklore, in which singing is present together with the storytelling text. In Lithuanian tales most cantabile intermissions are present in the tales about animals and in fairy-tales, the cantabile intermissions of which are the subject of the study of the article. One of the main questions, arising when examining the peculiar tales is when and why the singing appears in them? The aim of the study is to identify the functions of the cantabile intermissions in Lithuanian tales and to reveal the relations between the function and melodies of the cantabile intermissions