Iš magiškosios švenčioniškių prisiminimų versmės

Straipsnyje regioninius kultūros bruožus bandoma interpretuoti pasitelkiant kultūrinio kraštovaizdžio metodą, pastaraisias metais aktyviai taikomą rusų folkloristikos. Analizės objektu pasirinkta pietrytiniai Lietuvos pakraščiai – Švenčionijos kraštas, pagrindinį dėmesį koncentruojant į dvi konkrečias vietoves (Pašaminės ir Reškutėnų kaimus). Siekta iš daugelio segmentų susidedantį kultūrinio kraštovaizdžio folklorinį tekstą skaityti empatiškai: suvokti ir interpretuoti į jį žvelgiant vietinių gyventojų akimis. Tyrimas ir jo metodika pristatoma plačiame įvade ir trijuose savarankiškuose skyreliuose, atskirai artikuliuojant bendrąją kultūrinio kraštovaizdžio recepciją, jo refleksiją vėlyviausių dainų sluoksnyje ir permąstant kultūriškai įdabartintos istorijos reikšmę nūdienos kraštovaizdžiui. Išvadose pabrėžiama empatiškai suvokta regioninė kultūros specifika platesniame – bendrame lietuviškame kultūrinės kaitos procese.The paper attempts to interpret the regional features of culture by employing the method of cultural landscape, which has been recently very actively applied in Russian folklore research. The object of the analysis is the south-eastern Lithuanian peripheries – two specific localities of the Švenčionys region (Pašaminė and Reškutėnai villages). The attempt is made at an emphatic reading of the folkloric text on cultural landscape, consisting of numerous segments, i.e. perceiving and interpreting it from the perspective of local inhabitants. The research and its methods are presented in the exhaustive introduction and three separate chapters focused on the general reception of cultural landscape, its reflection in the layer of the latest songs, and reconsideration of the significance of culturally represented history for the present-day landscape. The conclusions stress the regional specifics of culture perceived emphatically against a broader pan-Lithuanian process of cultural change