Jonas Bokiejus‘ dispatch to Moscow in 1697–1699 and the problem of Russia‘s intervention into the Grand Lithuanian Duchy in 1697–1698

Šiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą – ar iš tiesų 1697 m. pab. – 1698 m. pr. buvo prieita iki Rusijos karinės intervencijos į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją? Taip pat mėginama aptarti, kiek reikšminga buvo Jono Bokiejaus pasiuntinybė epochoje, kai formavosi kokybiškai kitokie Rusijos santykiai su Lenkijos–Lietuvos. Nagrinėjamos J. Bokiejaus išsiuntimo į Maskvą aplinkybės, Rusijos karinės intervencijos į Lietuvą 1697–1698 m. problema bei J. Bokiejaus pasiuntinybės tolimesnė eiga, aptariami pasiuntinybės rezultatai. Daroma išvada, kad naujai išrinktas Lenkijos–Lietuvos Respublikos karalius Augustas II 1697 m. rudenį iš tiesų norėjo pasinaudoti Maskvos kariuomene, kad palaužtų opoziciją. Formalių Rusijos reikalavimų, su kuriais pastaroji siejo savo pasiūlymą suteikti Augustui II karinę pagalbą, įvykdyti nepavyko, nes karalius negalėjo suorganizuoti oficialaus Respublikos senatorių prašymo Rusijai. Rusijos intervencijai į Lietuvą pritarė ir ją skatino antisapieginės grupuotės Lietuvoje radikalūs vadovai. Nors Rusijos kariniai daliniai, bekaralmečio Respublikoje metu sutelkti prie Lietuvos sienų, buvo pasirengę intervencijai ir 1697 m. gruodžio mėnesį prie šių sienų priartėjo dar arčiau, tačiau valstybinės sienos neperžengė. Nuo intervencijos buvo susilaikyta, kadangi Sapiegos pripažino Augustą II ir apie tai pasistengė operatyviai informuoti Rusijos karinę vadovybę. Tačiau J. Bokiejus stengėsi ir toliau įtikinėti rusus pradėti intervencijąThis article attempts to answer the question – is it true that Russian military intervention into the territory of the Great Lithuanian Duchy, at the end of 1697 beginning of 1698, was about to happen? The article also attempts to discuss, how significant was Jonas Bokiejus representation at the time when entirely different type of relationship formed between Russia and the Polish-Lithuanian Republic. The author examines the circumstances of J. Bokiejus dispatch to Moscow, the problem of Russian military intervention into Lithuania in 1697–1698, and further course of J. Bokiejus’ representation, he discusses the results achieved by the representation. The conclusion is reached that in the fall of 1697, newly-elected king of the Polish-Lithuanian Republic August II indeed wanted to use Moscow’s army to break the opposition. Russia’s formal demands, which were linked to its offer of providing military assistance to August II, could not be implemented, because the king could not organize an official petition of Republic’s senators to Russia. Russian intervention into Lithuania was welcomed and encouraged by the radical leaders of anti-Sapiega group in Lithuania. Even though Russian military units were convened at Lithuanian borders during inter-reign times in the Republic and were ready to intervene, they did not cross the state border. The intervention was prevented by Sapiega’s decision to recognize August II and his effort to inform quickly the leadership of the Russian army of the decision. However, J. Bokiejus continued to convince Russians to intervene