Activities of the Catholic Church hierarchs in the Grand Duchy of Lithuania strengthening security and defense in the middle of the 17th century

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės trijų vyskupijų – Vilniaus, Žemaičių ir Smolensko – vyskupų mentalitetas 1648–1667 m. sprendžiant gynybos ir saugumo problemas Bohdano Chmelnyckio vadovaujamo ukrainiečių sukilimo, paskui karo su Rusija ir Švedija metu. Vyskupai, kaip senatoriai, buvo valstybės politinio gyvenimo dalyviai, dalyvaudavo Lietuvos konvokacijose, Lietuvos Vyriausiojo tribunolo sesijose, pavietų seimeliuose, Lietuvos ir Lenkijos bendruose seimuose. Jie buvo renkami forumų, delegacijų ar komisijų vadovais, nariais. Straipsnyje atskleidžiama vyskupų veikla sprendžiant vidaus saugumo, Vilniaus apsaugos ir gynybos, sąjungininkų prieš Rusijos invaziją, diplomatinių paieškų ir Lietuvos kariuomenės paklusnumo vadovybei atkūrimo problemas. Čia ypač pasižymėjo vyskupai Jurgis Tiškevičius, Petras Parčevskis, Jonas Karolis Daugėla (Dowgiało) Zaviša ir Jurgis Bialozoras. Jie rūpinimąsi valstybės reikalais laikė natūralia savo pareigaThe article analyzes the mentality of the bishops in the three dioceses in the Grand Duchy of Lithuania – Vilnius, Samogitia and Smolensk – in 1648–1667 in resolving security and defense problems during the Ukrainian uprising led by Bohdan Chmelnicki and later in the wars with Russia and Sweden. The bishops, as senators, were participants in the life of the state, participated in the Lithuanian convocations, sessions of Lithuania's Supreme Tribunal, and the joint Sejm of Lithuania and Poland. They were elected leaders of these forums as well as heads of delegations and commissions. The article presents their activities in resolving the problems of internal security, the protection and defense of Vilnius, the diplomatic searches for allies against the Russian invasion and the re-establishment of the obedience of Lithuania's army to its authorities. The activities of Bishops Jurgis Tiškevičius, Petras Parčevskis, Jonas Karolis Daugėla [Dowgiało] Zaviša and Jurgis Bialozoras were particularly noteworthy. They considered concern for the interests of the state to be one of their natural dutie