Russian approach to the negotiations between Augustus II and Sweden (1720)

Straipsnyje nagrinėjama Rusijos pozicija reaguojant į Lenkijos–Lietuvos karaliaus Augusto II derybas su Švedija 1719–1720 m. Šios derybos suneramino Rusijos carą Petrą I, kuris jų faktą panaudojo savo diplomatijoje, spausdamas Lenkiją. Iš tikrųjų, 1720 m. nebuvo sudaryta nei Lenkijos–Švedijos, nei Saksonijos–Švedijos taikos sutartys, tačiau dėl Rusijos pozicijos ir tvirtinimų rusų istoriografijoje, taikos sudarymas 1720 m. sausį neretai priimamas kaip įvykęs faktas. Rusija norėjo savarankiškai užbaigti karą su Švedija ir įtvirtinti savo užkariavimus Pabaltijyje. Tai jai pavyko 1721 m. Nyštato taikos sutartimi. Straipsnyje, remiantis publikuotais ir archyviniais šaltiniais, atskleidžiamas Rusijos diplomatinio ir propagandinio veikimo mechanizmas siekiant sutrukdyti Lenkijos ir Švedijos derybas. Lenkija Peterburgo diplomatijos buvo kaltinama, esą ji norinti iš Rusijos atgauti Infliantus, kad juos atiduotų Švedijai, kas rusams yra nepriimtina. Saksonijos–Lenkijos–Švedijos taikos derybos nedavė rezultatų vis dėlto ne dėl Rusijos kaltės. Tų derybų žlugimo priežastys autorės buvo nagrinėjamos kitame straipsnyje, paskelbtame 2004 m. žurnale „Kwartałnik Historyczny“ Nr. 3, o šis 2005 m. straipsnis, paskelbtas tame pačiame žurnale, yra jo teminis tęsinys. Straipsnio objektas – sklidę gandai dėl Augusto II derybų su Švedija ir jų pasekmės Augusto II politikai nagrinėjami kaip atskiras klausimas, susietas su Rusijos pozicija.The article examines the position of Russia in response to the negotiations between the King of Poland-Lithuania, August II, and Sweden from 1719 to 1720. These negotiations alarmed the Russian Tsar, Peter I, who used this fact in his diplomacy, pressuring Poland. In fact, in 1720 neither the Poland-Sweden nor the Saxony-Sweden peace treaties were concluded, but due to Russia's position and assertions in the Russian historiography, the establishment of peace in January 1720 is often accepted as a fact. Russia wanted to independently complete the war with Sweden and consolidate its conquests in the Baltic region. It succeeded in 1721 with the peace treaty of Nystad. According to the published and archived sources, the article reveals the Russian mechanism of diplomacy and propaganda in order to prevent the negotiations between Poland and Sweden. The St. Petersburg diplomacy accused Poland of being willing to retrieve the Inflanty from Russia in order to give it to Sweden, which is unacceptable to the Russians. The peace negotiations between the Saxony, Poland and Sweden did not yield results, however, not because of Russia's fault. The author analysed the reasons for the collapse of the negotiations in another article published in the magazine Kwartałnik Historyczny no. 3 (2004), and this article (2005) published in the same magazine is its thematic continuation. The object of the article is the rumours that spread regarding the negotiations between August II and Sweden, and their consequences for the policy of August II are examined as a separate issue linked to Russia's position