Straipsnyje tiriama, kaip ir kodėl Baltijos regione po I pasaulinio karo susikūrusios naujos, modernios valstybės tapo užkarda bolševikinės Rusijos ekspansijai į Europos gilumą. Nustatyta, kad ryškiausias bolševikų revoliucijos eksporto bandymas buvo 1923 m. mėginimas inspiruoti komunistinį perversmą Vokietijoje, į kurią ketinta permesti šimtatūkstantinę Raudonąją armiją, telktą prie SSRS vakarinių sienų, tikintis, kad Baltijos šalys ir Lenkija nesipriešindamos praleis ją į Vokietiją. Tačiau baltiečiai ir lenkai, atlaikę bolševikų spaudimą, nepasidavę grasinimams ir pažadams padėti, nesutiko jokiu, net užmaskuotu, būdu praleisti raudonarmiečių. Dėl tokios pozicijos, taip pat vokiečiams nerodant didesnio revoliucinio entuziazmo ši bolševikų ...