Compounds in the Aukštaitian dialect of the Klaipėda region: the morphological structure and origin of components

Straipsnyje, daugiausia remiantis garso įrašais, analizuojama Klaipėdos krašto aukštaičių (KlpA) tarmės dūrinių morfologinė sandara ir dėmenų kilmė. Siekiant įvertinti tiriamosios tarmės dūrybos padėtį darybos sistemoje pasitelkiami kitų lietuvių kalbos vakarų arealo tarmių duomenys, autoriaus surinkti iš spausdintų ir rankraštinių tekstų, taip pat kelių tarminių žodynų medžiaga. Tyrimas parodė, kad 1) dūryba, palyginti su vedyba, yra retas reiškinys tiek tirtame, tiek visame vakariniame lietuvių kalbos tarmių areale; 2) KlpA plote ir visame vakariniame lietuvių kalbos tarmių areale produktyviausi yra dūriniai su daiktavardiniu antruoju dėmeniu (pusės jų daiktavardinis yra ir pirmasis dėmuo), o veiksmažodinį antrąjį dėmenį turi apie penktadalis kompozitų; 3) daugumos dūrinių dėmenimis eina indigenūs žodžiai, o bent vieną skolintą dėmenį turi apie šeštadalis kompozitų; 4) dūrinių, kurie būdingi tiriamajai ir aplinkinėms tarmėms, rasta nedaug, – vyrauja kompozitai, patekę į tarmes iš viešosios rašytinės ar sakytinės vartosenos (įskaitant ir sovietinį laikotarpį) arba paliudyti įvairiose tarmėse. Raktažodžiai: dūriniai, dūrinių morfologinė sandara, dūrinių dėmenų kilmė, lietuvių kalbos tarmės, Klaipėdos krašto aukštaičiai.The research material was collected from audio recordings available in the Institute of the Lithuanian Language as well as from the published texts of the dialect in question. The author of this article also collected compounds from the published texts of the North Žemaitian dialect as well as from the manuscript texts of the Southwest Aukštaitian dialect in order to evaluate the status of compounding in a broader western area of Lithuanian dialects. 1. Compounding seems to be a rare phenomenon compared to derivation both in the researched area and in the Southwest Aukštaitian and North Žemaitian dialects. 2. Compounds with the second nominal component, in particular the pattern N+N, comprise about four fifths of all 124 compounds collected in the researched dialect. The said class of compounds is the most productive in the western area of Lithuanian dialects as well as in the Baltic and Germanic languages. 3. Compounds with the second verbal component comprise about one fifth of all collected compounds, while the adjectival second component is very rare. 4. As far as the origin of the components of compounds is concerned, the pattern with two native members prevails. Compounds with at least one borrowed component comprise one sixth of the analysed formations. 5. The majority of compounds has entered both the researched dialect and other dialects from public written and spoken usage, including the Soviet period, whose topicalities were frequent in the analysed texts. Compounds which are peculiar to the researched dialect and its surrounding are rare. Such areal distribution of analysed formations is predetermined mostly by the erudition of informants. For many of them the native language is German; they also know Russian, and a few of them know Polish. Keywords: compounds, morphological structure of compounds, origin of the components of compounds, Lithuanian dialects, Aukštaitians of Klaipėda region