Straipsnyje aptariamos vakarų aukštaičių kauniškių patarmės šiaurės vakarų dalies šnektų ypatybės. Šis plotas, į kurį įeina Jurbarko ir Šakių šnektos, ribojasi su pietų žemaičiais raseiniškiais, todėl jame gausu žemaitiškų ypatybių. Svarbiausios fonetikos ypatybės, siejančios šnektas su žemaičiais, yra šios: fonetinis galūnių trumpėjimas, balsių i, u atvirumas, žemaitiškų požymių turinčios priegaidės, paplitę šalutiniai kirčiai. Iš morfologinių ypatybių su žemaičiais aprašomąsias kauniškių šnektas labiausiai vienija panašūs morfologinio galūnių trumpėjimo atvejai, veiksmažodžio dviskaitos ir įvardžiuotinių įvardžių vartojimas. Taip pat egzistuoja bendras žemaičių ir kauniškių leksikos sluoksnis, ypač daug bendrų germanizmų. Žemaitiškos ypat...
Šis straipsnis – tai bandomoji veikslo (aspekto) studija, kurioje remiamasi ištisiniais tarminiais (...
Recenzento nuomone, V. Kardelio knyga gali būti lietuvių dialektologijos ir istorinės lingvistikos t...
Vienas iš straipsnio tikslų – sugretinti kai kuriuos terminus, vartojamus dviejų gyvųjų baltų kalbų ...
PVA tarmė labai artima Lietuvių bendrinei kalbai, todėl skirtumai tarp jų nedideli. Bet jų yra. Šiam...
Svírkų šnektos (Adùtiškio parap., Švenčioniÿ r.) kirčiavimo ypatumus galima palyginti su pietų aukšt...
Straipsnyje aptariama Punsko ir Seinų apylinkių šnektos, kurios atstovauja vienai seniausių išlikusi...
Straipsnyje tiriami dialektologiniai ir sociolingvistiniai duomenys, surinkti XX a. antrojoje pusėje...
Darbo objektas. Antano Tatarės veikalo „Pamokslai išminties ir teisybės“ (Tatarė, 1987, Vilnius: Vag...
Straipsnyje pristatomas geolingvistinis pietinių vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės ploto šnektų ...
Straipsnyje sinchroniniu požiūriu išsamiai aptariami pietų aukštaičių patarmės tęsinio Baltarusijoje...
Straipsnyje eksperimentiniais metodais analizuojama vakarų aukštaičių kauniškių (VAK) trijų šnektų -...
Latvijoje yra 10 nuo seno gyvenusių lietuvių patarmių (Uodegėnai, Ciskodas, Indrica, Daugavpilis, Su...
Straipsnyje apžvelgiami rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko formų galūni...
Straipsnyje aptariamos Gruzdžių šnektos fonetinės ypatybės remiantis seniausiųjų gyventojų, geriausi...
Straipsnyje aptariamas trečiasis lenkų tarminis plotas, tyrėjų vadinamas Smalvų arealu. Jis driekias...
Šis straipsnis – tai bandomoji veikslo (aspekto) studija, kurioje remiamasi ištisiniais tarminiais (...
Recenzento nuomone, V. Kardelio knyga gali būti lietuvių dialektologijos ir istorinės lingvistikos t...
Vienas iš straipsnio tikslų – sugretinti kai kuriuos terminus, vartojamus dviejų gyvųjų baltų kalbų ...
PVA tarmė labai artima Lietuvių bendrinei kalbai, todėl skirtumai tarp jų nedideli. Bet jų yra. Šiam...
Svírkų šnektos (Adùtiškio parap., Švenčioniÿ r.) kirčiavimo ypatumus galima palyginti su pietų aukšt...
Straipsnyje aptariama Punsko ir Seinų apylinkių šnektos, kurios atstovauja vienai seniausių išlikusi...
Straipsnyje tiriami dialektologiniai ir sociolingvistiniai duomenys, surinkti XX a. antrojoje pusėje...
Darbo objektas. Antano Tatarės veikalo „Pamokslai išminties ir teisybės“ (Tatarė, 1987, Vilnius: Vag...
Straipsnyje pristatomas geolingvistinis pietinių vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės ploto šnektų ...
Straipsnyje sinchroniniu požiūriu išsamiai aptariami pietų aukštaičių patarmės tęsinio Baltarusijoje...
Straipsnyje eksperimentiniais metodais analizuojama vakarų aukštaičių kauniškių (VAK) trijų šnektų -...
Latvijoje yra 10 nuo seno gyvenusių lietuvių patarmių (Uodegėnai, Ciskodas, Indrica, Daugavpilis, Su...
Straipsnyje apžvelgiami rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko formų galūni...
Straipsnyje aptariamos Gruzdžių šnektos fonetinės ypatybės remiantis seniausiųjų gyventojų, geriausi...
Straipsnyje aptariamas trečiasis lenkų tarminis plotas, tyrėjų vadinamas Smalvų arealu. Jis driekias...
Šis straipsnis – tai bandomoji veikslo (aspekto) studija, kurioje remiamasi ištisiniais tarminiais (...
Recenzento nuomone, V. Kardelio knyga gali būti lietuvių dialektologijos ir istorinės lingvistikos t...
Vienas iš straipsnio tikslų – sugretinti kai kuriuos terminus, vartojamus dviejų gyvųjų baltų kalbų ...