From the borderland of the Lithuanian Southern Aukštaitians: changes in the syntactic constructions.

Straipsnyje tiriami dialektologiniai ir sociolingvistiniai duomenys, surinkti XX a. antrojoje pusėje. Analizuojama paskutiniųjų pietų aukštaičių patarmės atstovų, gyvenusių Šalčininkų rajono apylinkėse, kalba. Pagrindinis šio sinchroninio tyrimo tikslas – atskleisti tiriamojoje teritorijoje, kurioje buvo ir tebėra vartojama ne vien lietuvių kalba, sintaksinių konstrukcijų kaitą: apibūdinti prielinksninių konstrukcijų atsiradimo vietoj linksnio atvejus, nustatyti galimas šio reiškinio plitimo priežastis. Darbe remiamasi Vytauto Ambrazo (2006) šia tema išdėstytais apibendrinimais. XX a. antrojoje pusėje Šalčininkų rajono apylinkių lietuvių šnektos atstovai gyveno aktyvių kontaktų zonoje. Respondentai nuo seno gerai mokėjo ir aktyviai vartojo kelias kalbas: lietuvių šnektą (priklauso pietų aukštaičių patarmei), vietinės baltarusių tarmės variantą, vadinamą poprostu (‘paprastąją kalbą’), vietinį lenkų kalbos variantą ir rusų kalbą. Pokalbių metu visos šios kalbos buvo natūraliai kaitaliojamos tarpusavyje – vyko aktyvi kodų kaita. Dėl ilgalaikių kontaktų su slavų kalbomis Šalčininkų apylinkių lietuvių šnektoje ėmė formuotis ir plisti nauji kalbos reiškiniai. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti laipsnišką naujų sintaksinių konstrukcijų plitimą. Aiškinamasi, kaip ir kodėl šios konstrukcijos įsitvirtina lietuvių šnektoje. Tyrime konstatuojama, kad tiriamojoje lietuvių šnektoje dažnai vartojami prielinksniai – ant, dėl, į, po – junginyje su linksniu įgauna naujų reikšmių. Daugelis tų reikšmių yra atsiradusios kaimynų slavų kalbų pavyzdžiu, todėl lietuvių kalbai dažnai yra svetimos. Intensyvių kontaktų sąlygomis skatinamąjį vaidmenį čia atliko vietinė baltarusių tarmė. Prielinksninės konstrukcijos dar nėra visiškai išstūmusios tiriamajai lietuvių šnektai būdingų atitinkamų neprielinksninių. Jos čia įsitvirtinę ne vietoj grynųjų linksnių, o greta jų. Tiriamos lietuvių šnektos sintaksės kaitą skatina ir bendrinė lietuvių kalba.The dialectological and sociolinguistic material from the Southern Aukštaitian borderland is under the investigation in this article. The most recent records of the speaker of the Lithuanian Southern Aukštaitian in Šalčininkai district are analyzed in order to study the changes in the syntax. The peripheral area of the Southern Aukštaitian located in Šalčininkai district is surrounded or, speaking more precisely, in contact with languages other than Lithuanian, i. e. Belarusian and Polish, and relatively recently with the Russian language as well. The purpose of this article is to reveal the process of interception and convergence of syntactic compounds in the Lithuanian dialect of Šalčininkai district. The paper is based on ideas by Vytautas Ambrazas (2006) on this topic. Because of continuous language contact a lot of variants in the present Lithuanian dialect of Šalčininkai region have developed. For example, very frequently the prepositions ant ‘on’, dėl ‘for’, į ‘to’, po ‘after’ used in combination with case tend to acquire more specific meanings. A lot of them become analogous to those found in the neighbouring Slavic languages and thus are often alien for Lithuanian. The impact of standard Lithuanian cannot be totally disregarded either. The Lithuanian and Slavic languages are in active contact in these neighbourhoods, that is’ why they tend to develop the same patterns and constructions. In many cases the local Belarusian dialect, known as the poprostu (‘plain language’ – a local variant of the Belarusian northwestern dialect), plays a stimulating role here. Relatively recently all three contact languages, i.e. Lithuanian, Belarusian and Polish, have acquired numerous lexical and grammatical borrowings in the dialects of Šalčininkai neighborhoods. This is one of the conditions for accelerating the incorporation and adoption of alien syntactic patterns in the Lithuanian language. In intense contact, borrowing is not limited to several different patterns because syntactic rules could be adopted as well. Surely, the archaic constructions could acquire entirely new semantic content. The prepositional phrases have been adopted and used not instead of pure cases, but rather alongside with them