Kilnojamosios kirčiavimo paradigmos daiktavardiniai ir būdvardiniai dūriniai lietuvių kalbos tarmėse

Straipsnyje nagrinėjami kilnojamosios, arba mobiliosios, kirčiavimo paradigmos daiktavardiniai ir būdvardiniai dūriniai, užfiksuoti lietuvių tarminiuose žodynuose. Šios kirčiavimo paradigmos dūriniams būdingas kirčio šokinėjimas iš galinio į pirmąjį skiemenį. Manytina, kad mobiliojo kirčiavimo dūriniai buvo visų pirma kirčiuojami pirmajame skiemenyje, bet vėliau kirtis buvo nukeltas į galinį skiemenį. Tyrimo rezultatai rodo, kad, be mobiliosios kirčiavimo paradigmos dūrinių, tarmėse paplitę ir šių dūrinių akcentiniai variantai, kai kirtis išlaikomas pirmajame skiemenyje arba jungiamajame balsyje. Tarminiuose žodynuose taip pat užfiksuota ir naujesnių neomobiliosios paradigmos dūrinių, kai kirtis dažniausiai keliamas iš galinio į trečiąjį skiemenį. Nustatyta, kad lietuvių kalbos tarmėse daugiausia paplitę valdomieji mobiliosios kirčiavimo paradigmos dūriniai su antruoju veiksmažodiniu dėmeniu. Prieita prie išvados, kad mobiliojo kirčiavimo dūriniai skiriasi struktūros požiūriu. Rytų ir pietų aukštaičių patarmėse vyrauja kilnojamosios kirčiavimo paradigmos dūriniai su jungiamaisiais balsiais, o vakarų aukštaičių patarmėje ir žemaičių tarmėje – mobiliojo kirčiavimo dūriniai be jungiamųjų balsių.he article describes nominal compounds assigned to mobile accent paradigm 3 (AP3) that are found in Lithuanian dialects. In these compounds, the stress alternates between the last and the first syllables, and it is assumed that they were assigned to the mobile accent paradigm due to the spread of secondary mobility. It is suggested that in Lithuanian dialects secondary mobility may arise in compounds with initial stress and, as a result, accentual variants with fixed stress and mobile stress exist in the same dialectal areas without semantic restriction. Later examples of accentual neomobility are found in Lithuanian dialects as well. In terms of semantics, mobile compounds are mostly verbal governing compounds and determinative compounds, i.e., nouns, and there is only a small group of originally adjectival compounds, i.e., possessive compounds. Another finding of the study pertains to the formal criterion of compounds, i.e., the linking element; in East and South Aukštaitian, there is a tendency to use linking elements in mobile compounds, while in West Aukštaitian as well as Žemaitian, the largest portion of mobile compounds do not include linking elements