Kūno koncepto raiškos būdai vokiečių ir lietuvių kalbose

Straipsnyje tiriama, kokiomis kalbos priemonėmis reiškiamas kūno konceptas vokiečių ir lietuvių kalbose ir kokius lingvistinius bei kultūrinius ypatumus koduoja kūno konceptą reprezentuojantys kūno dalių pavadinimai (KDP). Kūno konceptas vokiečių ir lietuvių kalbose reiškiamas 4 kalbiniais sluoksniais: anatominiais kūno dalių pavadinimais (pvz.: akis/Auge, nosis/Nase, burna/Mund); KDP, turinčiais aksiologinį krūvį (pvz.: makaulė/Dez, subinė/Arsch); KDP – dūriniais (pvz.: bonkagalvis 'niek. didele, pailga galva žmogus' ir Dummkopf' 'kvailys'); somatizmais, kurių vienas iš komponentų yra kūno dalies pavadinimas (pvz.: vėjai galvoje švilpauja 'neturi proto, jaunas' ir Graupen im Kopf haben 'svajoti apie tai, kas nerealu'). Be išskirtų keturių sluoksnių, esama ir kitų kūno koncepto kalbinės realizacijos būdų, pvz.: KDP – derivatai (pvz.: akelės arba Äuglein) ar laisvieji junginiai (pvz.: mėlynos akys). Gretinamoji analizė parodė, kad, nepaisant išskirtų keturių universalių sluoksnių, kūno koncepto kalbinis formavimas kiekvieno sluoksnio viduje skiriasi tiek lietuvių ar vokiečių kalbose atskirai paėmus, tiek abiejose kalbose. Pirmasis sluoksnis yra anatominė kūno reprezentacija, o antrajame ir trečiajame akcentuojamas paties kūno vertinimas. Ketvirtasis kūno koncepto sluoksnis įprasmina kalbinių bendruomenių vertybių sistemą, kuri, remiantis konceptualiųjų metaforų teorija, kyla iš kūniškos patirties ir parodo kūną kaip emocijų ir patirties buveinę. Gretinant pavyzdžius galima pastebėti ir tendencijų, bendrų abiem kalboms, pvz., neigiamų KDP pavadinimų dominavimą.The paper investigates which language means are used to express the body concept in German and Lithuanian and what linguistic and cultural features are encoded in the names of body parts (NBP) that represent the body concept. The body concept is expressed in German and Lithuanian in four linguistic layers: anatomic names of body parts (e.g. akis/Auge [eye], nosis/Nase [nose], burna/Mund [mouth]); NBP with an axiological load (e.g. makaulė/Dez [skull], subinė/Arsch [arse]); NBP compounds (e.g. bonkagalvis [disdainful – a man with a large oblong head], Dummkopf’ [a fool]); somatisms that contain NBP (e.g. vėjai galvoje švilpauja [out of mind, green], Graupen im Kopf haben [dreaming of what is unreal]). Besides four layers, there are also other ways of linguistic realisation of the body concept, e.g. NBP derivatives (e.g. akelės/Äuglein [eyes in the diminutive form]) or free word combinations (e.g. mėlynos akys [blue eyes]). The contrastive analysis showed that despite the distinguished four universal layers, the linguistic formation of the body concept differs within each layer in Lithuanian and German separately and within each language. The first layer is the anatomic body representation, the second and third layers emphasise the evaluation of the body. The fourth layer of the body concept gives a sense to the system of values of linguistic communities, which, based on the theory of conceptual metaphors, arises out of fleshly experience and shows the body as the home of emotions and experience. The contrasted examples also point out some trends, common to both languages, e.g. domination of negative NBP