Dūryba senuosiuose latvių kalbos tekstuose ir žodynuose.

Straipsnyje nagrinėjama XVII a. latvių kalbos tekstuose ir žodynuose užfiksuotų daiktavardinių bei būdvardinių dūrinių sandara ir semantika. Nustatyta, kad šiuose tekstuose užfiksuoti ir kitoms baltų kalboms būdingi dūrinių tipai, t. y. determinatyviniai dūriniai, posesyviniai dūriniai, valdomieji dūriniai. Rezultatai rodo, kad dūriniai skiriasi ne tik semantiškai, bet ir struktūros požiūriu. Dalis jungiamųjų balsių, vartojamų determinatyviniuose dūriniuose, gali būti kildinami iš pirmųjų dėmenų kamienų balsių. Šis baltiškas dūrinių tipas dabartinėje latvių kalboje nebevartojamas. Išnagrinėjus dūrinių struktūrą, prieita prie išvados, kad posesyviniams ir valdomiesiems dūriniams būdingos galūnės -is (m.) ir -e (f.) (<*-ias ir *-iā) buvo pirmiausia apibendrintos būdvardiniams dūriniams ir tai įrodo jų būdvardinę kilmę.This article gives an overview of nominal compounds present in Old Latvian texts and dictionaries of the 17th century and analyses their characteristic properties. The results show that the well-attested categories of Baltic compounds are richly represented in Old Latvian texts. Distinctions between the different types of compounds are clearly indicated in terms of the formal properties of the components. It is proposed that a portion of the linking elements that are mostly used in the determinative compounds in Old Latvian might have originated from the original stem vowels of the first components. This Baltic model of coining compounds still attested in Old Latvian texts is no longer visible in Modern Latvian. Finally, it is also shown that the compositional suffix -is (m.)/-e (f.) generally used in possessive compounds and verbal governing compounds was originally restricted to adjectival compounds in Latvian