Dar kartą apie baltų kalbų veikėjo kilmininką

Straipsnyje aptariamos dvi pagrindinės baltų kalbų veikėjo kilmininko kilmės hipotezės: V. Ambrazo pateiktas veikėjo kilmininko aiškinimas iš posesyvinio kilmininko (remiantis Fraenkelio ir kitų ankstesnių tyrinėtojų iškeltomis mintimis) ir W. R. Schmalstiego siūlymas susieti šį reiškinį su (hipotetiniu) ergatyviniu prokalbės sakinio modeliu. Posesyvinės kilmės pėdsakai konstrukcijose su veikėjo kilmininku yra neabejotini, ir Schmalstiegas savo naujausiose publikacijose taip pat yra linkęs posesyviniam kilmininkui kaip vienam iš veikėjo kilmininko šaltinių suteikti nemažą reikšmę. Tačiau tiksliai rekonstruoti raidos kelią, vedusį nuo posesyvinio prie agentyvinio kilmininko, nelengva. Straipsnyje daugiausia remiamasi latvių kalbos duomenimis: šioje kalboje veikėjo kilmininkas su veiksmažodžiu ligi šiol negali užimti veikėjo papildinio pozicijos, bet su dalyviu visada priklauso vienai vardažodinei grupei, iš kurios negali būti perkeltas. Priėmus veikėjo kilmininko posesyvinės kilmės hipotezę, latvių kalbos konstrukcija įtikimiausiai išaiškinama kaip tarpinis etapas tarp pirmykštės konstrukcijos su posesyvinio pažyminio kilmininku ir vėlesnės pasyvinės konstrukcijos su veikėjo papildinio kilmininku. Kadangi lietuviškoji konstrukcija išlaikė tik morfologinių pirmykščio posesyvumo pėdsakų (plg. posesyvinės formas mano, savo, kieno pastatytas), o latviškoji - ir sintaksinių, pastaroji atrodo archajiškesnė. Atvirkštinė raida (pasyvinių konstrukcijų su veikėjo papildiniu išnykimas latvių kalboje) bendrosios tipologijos atžvilgiu mažiau įtikima, bet arealinės tipologijos sumetimais tokio proceso galimybė visiškai neatmestina, kadangi latviškos konstrukcijos su veikėjo kilmininku struktūros požiūriu labai panašios į atitinkamas Pabaltijo suomių kalbų konstrukcijas, ir galėtų būti jų paveiktos.The article discusses two main hypotheses of the origin of the Baltic genitive of agent. The stemming of the genitive of agent from the possessive genitive form proposed by V. Ambrazas and W. R. Schmalstieg’s offer to relate this phenomenon with a (hypothetical) ergative clause model. The traces of possessive origin in constructions with genitive of agent are unquestionable, and in his latest publications, Schmalstieg also tends to consider possessive genitive to be of great significance as one of the sources of the genitive of agent. However, it is not easy to accurately reconstruct the path of development leading from possessive to agentive genitive. The article is mostly based on the data of the Latvian language. Having accepted the hypothesis of possessive origin of the genitive of agent, the construction of the Latvian language is best explained as an interim stage between the primary construction with possessive attributive genitive and the later possessive construction with the genitive of the agent object. Whereas the Lithuanian construction has preserved only the morphological traces of the primary possessive, and the Latvian – syntactic and morphological, the latter seems to be more archaic. The reverse development (extinction of passive constructions with the agent object in the Latvian language), in regard with the general typology, is less feasible, however, considering areal typology, the possibility of such a process cannot be fully refused, since Latvian constructions together with the genitive of agent are very similar to respective constructions of the Baltic Finish languages and could have been influenced by the latter