Lietuvių kalbotyroje daug diskutuota dėl sudėtinių konstrukcijų su dalyviais statuso: ar tai žodžių junginiai (sudurtiniai tariniai), ar asmenuojamosios veiksmažodžio formos (vientisiniai tariniai), ar kažkoks tarpinis reiškinys tarp vientisinio ir sudurtinio tarinio. Šios konstrukcijos su dalyviais vadintos sudurtiniais pridėtiniais ir sudurtiniais atliktiniais laikais ir nuosakomis. Dabartinėse lietuvių kalbos gramatikose turime sudėtinius laikus su veikiamaisiais ir neveikiamaisiais esamojo ir būtojo laiko dalyviais. Straipsnyje mėginama nustatyti jų santykius su atitinkamomis asmenuojamomis formomis. Ypač daug XX a. antrojoje pusėje diskutuota dėl lietuvių kalbos analitinio tarinio statuso ir santykio su asmenuojamosiomis veiksmažodžio ...
Šiuo metu sakinio sintaksinei struktūrai pavaizduoti pasaulyje naudojami du pagrindiniai iš principo...
Lietuvių kalbos būtojo dažninio (habitualinio) laiko afiksas -dav- kilmės požiūriu gali būti laikoma...
Recenzijoje įvertinama profesoriaus Vinco Urbučio knygos keliamas siekis atkreipti visuomenės dėmesį...
Straipsnyje aptariamas prijungiamųjų ryšių klasifikavimas lietuvių kalbotyroje. Valdymas ir šliejima...
Straipsnyje pristatomi šnekamosios kalbos tyrimo, atlikto Vytauto Didžiojo universitete, naudojantis...
Lietuvių kalba kartu su Lietuvos valstybe nuėjo sudėtingą ir pavojingą kelią. Per praėjusius šimtmeč...
Šnekamosios kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar yra nauja ir nedaug tyrinėta sritis, tačiau pirmieji da...
Straipsnyje analizuojamos lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių akustinės ir artikuliacinės s...
Šiame straipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėliai tirti remiantis Peterio Svenonio metodol...
Bibliogr. str. galeLietuvos lenkų mokyklų moksleiviai yra daugiakalbiai. Jų lenkų ir rusų kalba pasi...
Straipsnio tyrimo objektas - lietuvių ir anglų kalbų sangrąžos vartojimo ypatumų palyginimas. Tyrime...
Lietuvių kalbos kurso atsiradimas Parmoje buvo svarbus žingsnis, užtikrinęs lietuvių kalbai savarank...
Kolektyvinę monografiją „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“ parengus...
<p>Straipsnyje pristatomas tyrimas apie lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimą. Surinkti kalbin...
Šiuolaikinėje lingvistinėje literatūroje vis dažniau susiduriama su semantinių linksnių analize, kai...
Šiuo metu sakinio sintaksinei struktūrai pavaizduoti pasaulyje naudojami du pagrindiniai iš principo...
Lietuvių kalbos būtojo dažninio (habitualinio) laiko afiksas -dav- kilmės požiūriu gali būti laikoma...
Recenzijoje įvertinama profesoriaus Vinco Urbučio knygos keliamas siekis atkreipti visuomenės dėmesį...
Straipsnyje aptariamas prijungiamųjų ryšių klasifikavimas lietuvių kalbotyroje. Valdymas ir šliejima...
Straipsnyje pristatomi šnekamosios kalbos tyrimo, atlikto Vytauto Didžiojo universitete, naudojantis...
Lietuvių kalba kartu su Lietuvos valstybe nuėjo sudėtingą ir pavojingą kelią. Per praėjusius šimtmeč...
Šnekamosios kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar yra nauja ir nedaug tyrinėta sritis, tačiau pirmieji da...
Straipsnyje analizuojamos lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių akustinės ir artikuliacinės s...
Šiame straipsnyje lietuvių kalbos veiksmažodžio priešdėliai tirti remiantis Peterio Svenonio metodol...
Bibliogr. str. galeLietuvos lenkų mokyklų moksleiviai yra daugiakalbiai. Jų lenkų ir rusų kalba pasi...
Straipsnio tyrimo objektas - lietuvių ir anglų kalbų sangrąžos vartojimo ypatumų palyginimas. Tyrime...
Lietuvių kalbos kurso atsiradimas Parmoje buvo svarbus žingsnis, užtikrinęs lietuvių kalbai savarank...
Kolektyvinę monografiją „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“ parengus...
<p>Straipsnyje pristatomas tyrimas apie lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimą. Surinkti kalbin...
Šiuolaikinėje lingvistinėje literatūroje vis dažniau susiduriama su semantinių linksnių analize, kai...
Šiuo metu sakinio sintaksinei struktūrai pavaizduoti pasaulyje naudojami du pagrindiniai iš principo...
Lietuvių kalbos būtojo dažninio (habitualinio) laiko afiksas -dav- kilmės požiūriu gali būti laikoma...
Recenzijoje įvertinama profesoriaus Vinco Urbučio knygos keliamas siekis atkreipti visuomenės dėmesį...