Valstybės sandara: Lietuvos institucijų kūrimasis

1914 m. vasarą kilęs Pirmasis pasaulinis karas atnešė ne tik griuvėsius, mirtį, ašaras, bet ir pavergtoms tautoms viltį išsivaduoti. Lietuvoje ir užsienyje įvairiuose lietuvių pasitarimuose buvo keliamas nepriklausomybės klausimas. 1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius. Vyriausybės kabinetas buvo formuojamas esant sudėtingai situacijai. Prezidiumas pasiūlė Vyriausybę sudaryti Augustinui Voldemarui. Atsiradus Ministrų kabinetui, Valstybės Taryba jau visiškai įsijautė į laikinosios parlamentinės įstaigos vaidmenį. Priėmusi Laikinąją Konstituciją, sudariusi pirmąjį Ministrų kabinetą, patvirtinusi Laikinąjį teismų įstatymą, Vilniaus universiteto statutą, Taryba daugiau nespėjo priimti valstybės valdžią formuojančių įstatymų, todėl pagrindinė valstybės institucijų steigimo našta teko Ministrų kabinetui. Nors galutinai Taryba nepavedė Kabinetui priimti laikinųjų įstatymų, ministerijos pačios ėmėsi teisės aktų kūrimo. Išrinkus Prezidentu A. Smetoną, buvo sudaryta nauja Vyriausybė su M. Sleževičiumi priešaky. Nepaisant sunkumų, šios Vyriausybės pusmetis pasižymėjo reikšmingais laimėjimais: per tą laiką sutvarkytas valstybės administracinis aparatas, pavyko sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, lydėjo sėkmė išgaunant Britanijos ir kai kurių kitų valstybių pripažinimą. Per tą laiką priimta daug įvairias gyvenimo sritis reglamentuojančių teisės aktų