Pirmasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas - modernios valstybės kūrimo priemonė

Lietuvos valstybė, paminėjusi savo tūkstantmetį, ankstyvuoju istoriniu laikotarpiu sukūrusi teisinės minties šedevrus - Lietuvos Statutus, vėlesniame savo raidos etape, kai Vakarų Europos valstybės kūrė kodifikuotus civilinės teisės aktus - civilinius kodeksus, sukurti savo teisės dėl visiems gerai žinomų aplinkybių neturėjo galimybių. Lietuva daugelį dešimtmečių buvo praradusi nepriklausomybe, todėl jos teritorijoje galiojo kitų šalių teisė1. Net ir per 1918-1940 m. nepriklausomybės atokvėpį nebuvo spėta jo parengti. Po 1918 m. atkurtoje Lietuvos valstybėje buvo receptuoti ten politiškai viešpatavusių skirtingų valstybių privatinės teisės šaltiniai2, kurie Lietuvos įstatymų leidėjo pastangomis, kuriant naujus įstatymus ir įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, juos sisteminant, buvo pritaikomi naujiems santykiams reglamentuoti. 1928 m. įsteigta speciali institucija teisės sisteminimo ir kodifikavimo darbams vykdyti - Valstybės Taryba, tačiau civilinio kodekso rengimo darbai pradėti tik 1937 m. sudarius specialią komisiją3. Ši komisija darbo nebaigė dėl karo ir naujos okupacijos, tačiau paliko daug vertingos medžiagos4 ir teisės tyrėjams, ir kodekso rengėjams jau po 1990 m