Lietuvių dvasininkija tautinės savimonės ir ekonominės saviraiškos puoselėtoja

Straipsnyje nagrinėjamos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios patriotiškai nusiteikusių Lietuvos katalikų dvasininkijos atstovų pažiūros į aktualias socialines politines problemas. Teigiama, kad šie dvasininkai pabrėžė svetimtaučių verslininkų vykdomo vietinių gyventojų asimiliacijos ir ekonominio pavergimo pavojų. Siekiant išvengti šio pavojaus, jie ragino stiprinti lietuvių gebėjimus visose ekonominio gyvenimo srityse, patiems lietuviams įsigalėti tose veiklos srityse, kuriose vyravo svetimtaučiai (prekyboje, pramonėje, amatuose). Buvo viliamasi, kad tai padės efektyviau kovoti ir už politinę Lietuvos nepriklausomybę bei sumažins emigraciją. Daroma išvada, kad morališkai palaikydama savųjų pastangas įsitvirtinti ekonominiame krašto gyvenime, teikdama konkrečius patarimus ūkininkams, Lietuvos dvasininkija ugdė tautinę savimonę, skatino ekonominės saviraiškos poreikį ir kartu griovė vietinių socialistų skelbiamą teiginį, jog Bažnyčia esanti tolima liaudies lūkesčiams, jos kasdieniniams reikalams