Lietuvos kariuomenės vadovybės 1933 m. pabaigoje–1934 m. pradžioje inicijuotas lenkiškai kalbančių Trakų (Kaišiadorių) apskrities gyventojų tyrimas

Lietuvos kariuomenės vadovybės iniciatyva 1933 m. pabaigoje laiškus su anketomis „Lenkų pasienio tyrimo reikalu“ gavo pasienio apskričių – Utenos, Ukmergės, Trakų, Alytaus, Marijampolės ir Vilkaviškio – karo komendantai. Vyriausiojo štabo valdybos II (informacijos) skyriaus vadas plk. ltn. Juozas Lanskoronskis, parengęs atitinkamą palei administracinę liniją su Lenkija įsikūrusių gyventojų tyrimo planą, 1933 m. lapkričio 2 d. (gruodžio 2 d. pakartotinai) išsiuntė prašymą atsakyti į anketos klausimus ir atsakymus atsiųsti iki gruodžio 20 d. Karo komendantai, kaip pareigūnai, esantys arčiausiai gyventojų, turėjo surinkti duomenis ir įvertinti kariuomenės vaidmenį puoselėjant lietuvybę. Vyr. štabo viršininkas įsakė parengti studiją, surinkus statistinius duomenis apie pastaruosius 6–7 metus: kiek „lenkuojančių“ yra tapę neabejotinais lietuviais, kiek yra svyruojančių, kiek nepalankių, nes kariuomenės vadovybė turėjo žinoti, ar gali kilti grėsmių iš lenkų tautinės mažumos, ar ji bus lojali krizės metu. Pažymėta, jog toks žinių rinkimas neturi iškilti į viešumą. Straipsnyje analizuojami iš Trakų apskrities paštininkų, mokytojų, kunigų, agronomų, policijos valdininkų surinkti duomenys apie Trakų apskrities (kurios centras buvo Kaišiadorys) gyventojus, jų lietuvinimą, Lietuvos kariuomenės vaidmenį lietuvinimo procese, lenkų kalbos vartojimą, gyventojų požiūrį į Lietuvos valdžią ir valstybę, lenkakalbių (jie vadinami „lenkuojančiais“, labai retai – lenkais) ryšius su anapus demarkacijos linijos gyvenančiais jų giminaičiais ir pažįstamais, jų lojalumą Lietuvai. Ši unikali archyve rasta byla, kurioje sukaupti atsakymai į anketos klausimus ir pateiktos karo komendanto plk. Vlado Žutauto išvados, liudija, jog lenkiškai kalbančių gyventojų lietuvinimas vyko nekoordinuotai. Tai nepaprastai disonuoja su to meto tautininkų spaudoje viešinamais aktyviais svarstymais, raginimais atlietuvinti „lenkuojančius“ piliečius. Trakų apskrityje po šio tyrimo imtasi tarp vietos lenkų itin uoliai platinti lietuvišką spaudą. Tuo labiausiai rūpinosi pats karo komendantas