Recenzijoje aptariama Alberto Rosino „Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: Sinchronija ir diachronija“ (Vilnius, 2005). Leidinys skirtas apžvelgti latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistemos dabartinę situaciją ir evoliuciją. Sinchroniniu požiūriu nauja yra tai, kad nustatomi struktūriniai daiktavardžio linksniavimo sistemos bruožai, kurie neminimi ankstesnėse sinchroninėse studijose, taip pat nustatomi fleksinių formų tipai ir aprašoma daiktavardžio linksniavimo sistema 16-ojo ir 17-ojo amžiaus senuosiuose latvių kalbos tekstuose. Diachroniniu požiūriu nauja tai, kad apibūdinamos rytų baltų ir latvių prokalbės daiktavardžio linksniavimo sistemos ir jų struktūrinė charakteristika bei aiškinama, kaip iki šių dienų vystėsi ...
Informacinės sistemos – žmogaus proto sukurtas produktas. Kūrėjui tokios sistemos daugeliu atvejų – ...
Recenzijoje aptariamos dvi knygos, kurias sieja tas pats laikmetis ir kontekstuali struktūra, nors k...
Dėl istorinių priežasčių vienintelės baltų kalbos – lietuvių ir latvių – oficialumo statusą gavo tik...
1992 m. įkurto Kompiuterinės lingvistikos centro (KLC) bene geriausiai žinomas produktas yra Dabarti...
Straipsnyje analizuojamos latvių Joninių dainos ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Latvių Joninių dain...
Prieš 20 metų latvių kalba vėl tapo valstybine Latvijos Respublikos kalba. Nuo to laiko dauguma rus...
Straipsnyje pateikiama diachroninė metatonijos tyrimų apžvalga. Lietuvių kalbotyroje pats metatonijo...
„Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas“ – vienas iš projekto „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių jungini...
Straipsnyje nagrinėjama žiniasklaidos koncentracija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2000–2014 metai...
Elektroninių dabartinės lietuvių kalbos duomenų bazių nėra daug, didžiausios iš jų yra V. Žilinskien...
Žinių valdymas (ŽV) yra santykinai nauja žinių saugojimo ir vadybos sritis versle. Duomenų, informac...
Recenzijoje aptariamas Alberto Rosino veikalas „Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė strukt...
D. Šveikauskienė šiame straipsnyje apžvelgia kitų kalbų ir lietuvių kalbai pritaikytas automatinės m...
Bychowco kronikos žinutė apie Žalgirio mūšį perteikia lietuviškąją šio įvykio versiją, priskiriančią...
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie prūsų kalbos ortografijos aspektai. Straipsnis parašytas kaip pole...
Informacinės sistemos – žmogaus proto sukurtas produktas. Kūrėjui tokios sistemos daugeliu atvejų – ...
Recenzijoje aptariamos dvi knygos, kurias sieja tas pats laikmetis ir kontekstuali struktūra, nors k...
Dėl istorinių priežasčių vienintelės baltų kalbos – lietuvių ir latvių – oficialumo statusą gavo tik...
1992 m. įkurto Kompiuterinės lingvistikos centro (KLC) bene geriausiai žinomas produktas yra Dabarti...
Straipsnyje analizuojamos latvių Joninių dainos ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Latvių Joninių dain...
Prieš 20 metų latvių kalba vėl tapo valstybine Latvijos Respublikos kalba. Nuo to laiko dauguma rus...
Straipsnyje pateikiama diachroninė metatonijos tyrimų apžvalga. Lietuvių kalbotyroje pats metatonijo...
„Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas“ – vienas iš projekto „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių jungini...
Straipsnyje nagrinėjama žiniasklaidos koncentracija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2000–2014 metai...
Elektroninių dabartinės lietuvių kalbos duomenų bazių nėra daug, didžiausios iš jų yra V. Žilinskien...
Žinių valdymas (ŽV) yra santykinai nauja žinių saugojimo ir vadybos sritis versle. Duomenų, informac...
Recenzijoje aptariamas Alberto Rosino veikalas „Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė strukt...
D. Šveikauskienė šiame straipsnyje apžvelgia kitų kalbų ir lietuvių kalbai pritaikytas automatinės m...
Bychowco kronikos žinutė apie Žalgirio mūšį perteikia lietuviškąją šio įvykio versiją, priskiriančią...
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie prūsų kalbos ortografijos aspektai. Straipsnis parašytas kaip pole...
Informacinės sistemos – žmogaus proto sukurtas produktas. Kūrėjui tokios sistemos daugeliu atvejų – ...
Recenzijoje aptariamos dvi knygos, kurias sieja tas pats laikmetis ir kontekstuali struktūra, nors k...
Dėl istorinių priežasčių vienintelės baltų kalbos – lietuvių ir latvių – oficialumo statusą gavo tik...