Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija. Albertas Rosinas

Recenzijoje aptariama Alberto Rosino „Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: Sinchronija ir diachronija“ (Vilnius, 2005). Leidinys skirtas apžvelgti latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistemos dabartinę situaciją ir evoliuciją. Sinchroniniu požiūriu nauja yra tai, kad nustatomi struktūriniai daiktavardžio linksniavimo sistemos bruožai, kurie neminimi ankstesnėse sinchroninėse studijose, taip pat nustatomi fleksinių formų tipai ir aprašoma daiktavardžio linksniavimo sistema 16-ojo ir 17-ojo amžiaus senuosiuose latvių kalbos tekstuose. Diachroniniu požiūriu nauja tai, kad apibūdinamos rytų baltų ir latvių prokalbės daiktavardžio linksniavimo sistemos ir jų struktūrinė charakteristika bei aiškinama, kaip iki šių dienų vystėsi latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema ir atskiros fleksinės formos. Knygoje yra šeši skyriai. Pirmajame analizuojama šiuolaikinės latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema. Antrajame skyriuje galūnės, jų kategorijų nykimas, alomorfų mažėjimas aprašomi latvių kalbos tarmėse. Kiti skyriai skirti rytų baltų prokalbės linksniavimo sistemai, latvių prokalbės daiktavardžio linksniavimo sistemos struktūrinei charakteristikai ir istorinėms daiktavardžio linksniavimo sistemos vystymosi problemoms. Knygoje autorius daro 23 bendro pobūdžio išvadas apie skaičiaus kategoriją, santykį tarp stabilių ir nestabilių linksnių kategorijų ir kt. Sveikintina tai, kad autorius atliko išbaigtą, patikimą ir kruopštų tyrimą apie latvių kalbos linksniavimo sistemos istoriją ir dabartinę situaciją