Diachroniniai metatonijos tyrimai

Straipsnyje pateikiama diachroninė metatonijos tyrimų apžvalga. Lietuvių kalbotyroje pats metatonijos terminas pirmiausia sietinas su F. De Saussure‘o vardu. Metatonija jis laikė tuos lietuvių akcentuacijos atvejus, kai žodžio kamiene pakeista senovinio ilgojo balsio priegaidė. Metatonijos priežastis F. De Saussure‘as linkęs manyti buvus fonetinio pobūdžio. Kiek anksčiau skirtumą tarp dalinio ir pamatinio žodžio kirčiavimo pastebėjęs A. Bezzenbergeris pažymėjo, kad tokių lietuvių kalbos žodžių kaip antinas (: antis) priegaidė yra antrinė. J. Enzelynas latviškus priegaidžių kaitos atvejus nagrinėjo lygindamas su lietuvių kalbos duomenimis. Metatonijos atsiradimą J. Enzelynas linkęs aiškinti kirčio perkėlimu į gretimą žodžio skiemenį - toks reiškinys apskritai būdingas būdvardžių daiktavardėjimo atvejams. Vėlesniais laikais baltų kalbose metatonija radosi ten, kur negalėjo vykti kirčio vietos kaita. K. Būgos metatonijos atvejų sąrašas pats išsamiausias – priegaidžių kaitos paveiktus žodžius suskirstęs kalbos dalimis pagal kamiengalius, kruopščiai sugretinęs lietuvių ir latvių kalbų duomenis, K. Būga pateikė baltiškosios metatonijos vaizdą. Metatoniją jis sieja ne tik su žodžio perėjimu iš vienos kalbos dalies į kitą, bet ir su daryba - žodžio kamieno pakitimu, sufiksacija bei kompozicija. Chr. S Stangas cirkumfleksinę priegaidžių kaitą aiškino kirčio slinktimi į gretimą skiemenį. Jis skyrė su metatonijos tipus - fonetinę ir analoginę. Per trisdešimt metų Chr. S Stango teorija nedaug pildyta ar modifikuota – iki šiol ji laikoma vienu iš labiausiai argumentuotų metatonijos kilmės aiškinimų.The article provides a diachronic overview of metatony studies. In Lithuanian linguistics the term of metatony itself should be first of all related with the name of F. De Saussure, who considered metatony those cases of Lithuanian accentuation, when the intonation of the old long vowel was changed in the word stem. F. De Saussure was of the opinion that the reasons for metatony are of the phonetic character. A little earlier A. Bezzenberger, who noted the difference between the partial and underlying word accentuation, emphasized that the intonation of such Lithuanian words as antinas (: antis) is secondary. J. Enzelyn examined the Latvian cases of change of intonation by comparing them with the data of the Lithuanian language. J. Enzelyn was inclined to explain the emergence of metatony by transfer of the stress to the next syllable of the word – such a phenomenon is characteristic in the cases of adjectives becoming nouns. In the later times in the Baltic languages metatony was noted in the places where no change of the place of the stress could happen. The list of cases of metatony by K. Būga is the most comprehensive, he classified the words, influenced by the change of intonation by language parts according to themes and, upon carefully comparing the data of the Lithuanian and Latvian languages, presented the view of Baltic metatony. He related metatony not only with transfer of a word from one language part to another, but also with word formation, i. e. the change of the word stem, suffixation and composition. Chr. S Stang explained the circumflex change of intonations by move of the stress to the next syllable. He distinguished two types of metatony – phonetic and analogical. During the thirty years’ period Chr. S Stang’s theory was not principally supplemented or modified – it is still considered one of the best reasoned explanations of origins of metatony