Dėl prūsų kalbos tekstų rašybos

Straipsnyje nagrinėjami kai kurie prūsų kalbos ortografijos aspektai. Straipsnis parašytas kaip polemika su Vytauto Rinkevičiaus daktaro disertacija „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema“ (2009), kurioje jis pateikė išsamią prūsų kalbos kirčiavimo sistemos analizę su detalia mokslinės literatūros apžvalga. Autorius pažymi, kad V. Rinkevičiaus tyrimo išvados ne vienu atžvilgiu iš esmės skiriasi nuo jo, todėl jis šiame straipsnyje siekia įvardinti pagrindinius V. Rinkevičiaus ir savo požiūrio skirtumus ir jų atsiradimo galimas priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad prūsų kalbos duomenų nereikia vertinti remiantis lyginamaisiais tyrimais, nes preliminariai negalima žinoti, kiek prūsų kalbos sistema skiriasi nuo kitų, kad ir giminiškų kalbų sistemų. Pažymima, kad V. Rinkevičius patikimais kirčio vietos rodikliais laiko raides su brūkšneliu, žyminčias ilguosius balsius, cirkumfleksinių dvigarsių pirmąjį sandą, akūtinių dvigarsių pirmąjį ar antrąjį sandą, sistemingą brūkšnelio nebuvimą, atspindintį akūtinį dvigarsį arba nekirčiuotą skiemenį, balsinius digrafus, skirtingų raidžių vartojimas tam pačiam garsui žymėti, atspindintis nekirčiuotų balsių redukciją. Pažymima, kad V. Rinkevičius daro prielaidą, kad geminatos laikytinos tik balsio trumpumo ženklu, nežyminčiu nei prieš jas, nei po jų esančio skiemens kirčio. Autorius teigia, kad jis sutinka su V. Rinkevičiumi dėl ilgųjų balsių ir sistemingo brūkšnelio nebuvimo ir remdamasis savo ankstesniais bei dabartiniais tyrimais pateikia kontrargumentus tiems V. Rinkevičiaus teiginiams ir daromoms išvadoms apie prūsų kalbos kirčiavimą, su kuriomis jis nesutinka