Laisvalaikis Vilniuje prieš šimtą metų

Pateikiamas pasakojimas apie XIX–XX a. sandūroje Vilniuje egzistavusius klubus, teatrus ir kitas masines miestiečių susibūrimo vietas, teatrus, kavines ir restoranus, net cukraines ir ledaines. Ten buvo galima puikiai praleisti laisvalaikį ir tai yra šio straipsnio tema. Vienas pagrindinių šaltinių jį rengiant buvo tuometinė periodinė spauda lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Naudotasi ir atsiminimais, senąja vaizdine medžiaga, šiek tiek panaudota Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus medžiaga, remtasi kitų tyrinėtojų publikacijomis. Straipsnyje nesiekta sisteminės miestiečių laisvalaikio Vilniuje prieš šimtą metų rekonstrukcijos, o parodoma kaip laisvalaikio linksmybes matė to meto žmonės. Pažymėjus daugiatautį Vilniaus gyventojų pobūdį daugiausiai dėmesio skiriama lietuvių klubams ir susibūrimo vietoms. Dėl to nemažai rašoma ir apie Šv. Mikalojaus bažnyčią, kurioje rinkdavosi lietuviai. Aprašomi Vilniuje rengti lietuvių vakarai, žmonių nuotaikos ir emocijos matant scenos veikalus, šokant, dainuojant, žaidžiant. Teatrinei scenai (tiek lietuvių, tiek lenkų, tiek rusų) orientuojantis į pramogas, repertuare vyravo komedijos, vodeviliai, farsai, meilės dramos, tačiau pasitaikydavo ir aštresnio turinio pjesių. Vienas iš straipsnyje paliečiamų aspektų, – klubų, teatrų ir restoranų panaudojimas politinėms manifestacijoms, politinių idėjų raiškai, kas ypač buvo pastebima 1905 m. Iš šaltinių atkapstytieji vilniečių laisvalaikio leidimo paskiri vaizdeliai straipsnyje virto viena, išskaidyta skyreliais pasakojamąja dėlione, papildyta iliustracijomis iš ano meto spaudos ir atvirukų.A story about the clubs, theatres and other mass gatherings of townspeople, cafes and restaurants, even confectioneries and ice houses at the turnstile in Vilnius of 19th-20th centuries is presented. This was a great place to spend your free time and this is the subject of this article. One of the main sources during its preparation was the then periodical press in the Lithuanian, Polish and Russian languages. The materials used were the memoirs, the old visual material, the material of the Manuscript Department of the Library of the Academy of Sciences was slightly used, based on the publications of other researchers. The article do not seek reconstruction of systematic urban leisure time in Vilnius before one hundred years of reconstruction, but shows how people at that time saw leisure activities. Having noted the multi-ethnic nature of Vilnius residents, the focus is on Lithuanian clubs and gathering places. For this reason, a lot is written about the Church of St. Nicolas in which Lithuanian people gathered. Lithuanian evenings prepared in Vilnius, people moods and emotions after seeing stage works, while dancing, singing or playing are described. Theatrical scene (both Lithuanian, Polish and Russian) focused on entertainment, the repertoire consisted of comedies, vaudeville, farces, and love drama, but there were also pieces of sharper content. One of the aspects discussed in the following article is the use of clubs, theatres and restaurants for political manifestations, for the expression of political ideas, what was widely noticed in 1905. The images from the sources of the leisure time of the residents of Vilnius became a single, scattered chapter in a narrative puzzle, supplemented with illustrations from newspapers and postcards from that time