Spaudos draudimo laikotarpis – dvikalbės lietuvių raštijos istorijos cezūra

1864 metais lietuvių gubernijų caro valdininkai savo teritorijose uždraudė visas be išimties spausdintas publikacijas lotyniškais rašmenimis, o taip pat labai apribojo lietuvių kalbą visose Lietuvos ugdymo įstaigose. Draudimas galiojo 40 metų iš eilės, iki 1904 – ųjų metų, bet caro valdžiai nedavė laukiamų rezultatų. Visiškai priešingai, suvienijo lietuvius, pabrėžiančius savo tautinį išskirtinumą, ir paskatino originaliausią ir veiksmingiausią pasipriešinimo formą prieš caro valdžios draudimus. Lietuvių dvasininkų, o ypač vyskupo M. Valančiaus iniciatyva, susikūrė greitai augantis asmenų tinklas, užsiimantis nelegaliu lietuviškų rankraščių, kurių pagrindu lietuvių spaustuvės, esančios Prūsijos rytinėje dalyje, vadinamoje Mažąja Lietuva, miestuose leido lietuviškas knygas ir žurnalus, pernešimu į Prūsų karalystę ir pernešimu atgal į Lietuvos teritoriją, užgrobtą rusų. Spaudos draudimo laikotarpis lietuviškam rašytiniam žodžiui suteikė naują prasmę. Nepaisant nenustatytų rašybos principų, rašymas lietuviškai išaugo iki tautinio identiteto deklaravimo lygio ir lietuviškų emancipacijos siekių palaikymo. Tuo tarpu rašymas lenkiškai galėjo reikšti pasisakymą už etno-kultūrinį Abiejų Tautų Respublikos paveldą.MARCIN NIEMOJEWSKI, dr, adiunkt w Katedrze Studiów Interkulturowych Europy Środkowo-Wschodniej na Wydziale Lingwistyki Stosowanej Uniwersytetu Warszawskiego oraz współpracownik Zakładu Antropologii Słowa w Instytucie Kultury Polskiej UW. Zainteresowania badawcze: słowo w kulturze; historia kultury litewskiej; historia idei narodowej i specyfika kulturowa Europy Środkowo-Wschodniej; polsko-litewskie kontakty kulturalne; antropologiczna interpretacja dzieła J. R. R. Tolkiena w kontekście dziejów literatury w XX wieku. Autor książki: (wraz z Pawłem Rodakiem) Informator dydaktyczny: kulturoznawstwo – wiedza o kulturze (Warszawa 2003) oraz Zwierciadła i drogowskazy. Litewskie almanachy literackie w pierwszej połowie XX wieku (Warszawa 2005). Członek Polskiego Towarzystwa Kulturoznawczego.Uniwersytet WarszawskiDonelaitis K., Pory roku/ Metai, przeł. Z. Ławrynowicz (edycja dwujęzyczna), Olsztyn–Białystok 1982.Getka J., Polskojęzyczna oferta bazylianów wileńskich (XVIII wiek), [w:] Między Rusią a Polską. Litwa. Od Wielkiego Księstwa Litewskiego do Republiki Litewskiej, red. J. Grzybowski, J. Kozłowska, Warszawa 2014.Jackiewicz M., Dzieje literatury litewskiej do 1917, tom I, Warszawa 2003.Kalėda A., Dzieje literatury litewskiej 1918–2000, tom II, Warszawa 2003.Kamińska J., Universitas Vilniensis 1793–1803. Od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego, Warszawa 2012.Litwinowicz-Droździel M., O starożytnościach litewskich. Mitologizacja historii w XIX-wiecznym piśmiennictwie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego, Kraków 2008.Mažvydas M., Katekizmas ir kiti raštai, Vilnius 1993.Merkys V., Knygnešių laikai 1864–1904, Vilnius 1994.Nycz R., Możliwa historia literatury, [w:] Na pograniczach literatury, red. K. Zajas, J. Fazan, Kraków 2012.Vėbra R., Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais, Vilnius 1996.2810512