Lituanistiniai šaltiniai Latvijoje: Latvijos paminklų valdybos 1942 m. ekspedicija Šiaurės Lietuvoje

Latvijos saugyklose esama Lietuvos tyrėjams mažai žinomų lituanistinių šaltinių. Vienas tokių-vokiečių (saksų) dailininko, tapybos restauratoriaus, menotyrininko, Mintaujos (Jelgavos) gimnazijos piešimo ir kaligrafijos mokytojo, bibliotekininko, muziejininko, literato, istoriko, archeologo, kraštotyrininko, keliautojo Juliaus Friedricho Doringo (1818—1898) dienoraščiai ir atsiminimai, saugomi Latvijos valstybės istorijos archyve. Su Lietuva susiję atsiminimai apima 1845, 1847, 1852, 1857, 1876-1877, 1887 m. laikotarpį. Juose glausčiau ar plačiau pasakojama apie kelionės įspūdžius per ir po Lietuvą: kelius, smukles, kaimus, valstiečių rūbus, sodybas, Skuodo apylinkių latvių kilmę (kuriuos į Šarkės ir Apuolės km. dvarininkas baronas fon Noldė atkeldino iš gretimo Kuršo - Kalėtų), miestus (Šiaulius, Panevėžį), miestelius (Tauragę, Žeimelį, Linkuvą, Šeduvą, Skuodą ir kt.), maistą ir alų (Šeduvoje, šaltinyje vad. Schloßberger), Panevėžio karaimus, bajorkaimius (Beinoravos), dvarus (Pakruojo, Raudondvario (Radviliškio r.), Joniškėlio, Skaistakalnio- Jasnagurkos (Panevėžys), Mariezų ir kt.), jų meno kolekcijas bei kasdienybę (pvz., vakare, po vakarienės, Mariezų dvare 2 tarnaičių lietuviškai sudainuotą sutartinę apie Kęstutį ir Birutę iš Palangos). Dalis šios vertingos medžiagos (1845, 1847, 1857 m.) jau publikuota, likusi dalis (1876-1877, 1887 m.) rengiama spaudai. Taip pat tame pačiame archyve (f. 1100, ap. 2, 6, 13 ir kt.) saugoma ir kitų ne mažiau vertingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (vėliau Kauno gubernijos) buvusių dvarų (Daunoravos (vok. Donnerhof), Daudžgirių (vok. Daudzogir), Šokų (Sokų-Pamūšių) (vok. Saak-Pomusch), Kamardės (lat. Kamarde, vok. Kommoddem), Pograničos (lat. Pograniča, vok. Pogranicz), Panemunėlio (lat. Ergļi, Sarkanpaņemūne, vok. Poniemon), Žlugtinės (lat. Žlugtene, vok. Slugtin-Pomusch), Jurdaičių) XVI-XIX a. archyvai. Apie Daumoravos dvarą ir jo valdoje įsikūrusią latvių bendruomenę išleista atskira studija. Lietuvoje mažai žinomas faktas, kad 1942 m., vykstant Antrajam pasauliniam karui, latviai organizavo archeologinę ir etnografinę ekspedicijas į Lietuvą. Įdomu, kad ir Latvijoje tai buvo pirmoji etnografinė ekspedicija po ilgokos 12 metų pertraukos (nuo 1930 m.), nes iki tol valdybai vadovavęs archeologas Francis Balodis (1882-1947) didžiausią dėmesį teikė archeologijai. Archeologo Peterio Stepiņio (1914-1999) 1942 m. archeologinės ekspedicijos po Lietuvos Žiemgalos piliakalnius rezultatus spaudai parengė, išvertė ir komentarus parašė šių eilučių autorius. Glaustai pristatysime 1942 m. etnografinės ekspedicijos Šiaurės Lietuvoje rezultatus - fondo anketų apyrašų katalogą (42 vnt., nurodant objekto kategoriją, vietovę ir savininką), keleto įdomesnių objektų aprašymus ir negatyvų turinį