Tarpukario Vilniaus lietuvių ir baltarusių literatūrų raida kultūrinės situacijos fone

Straipsnyje analizuojami svarbiausi kultūrinės situacijos veiksniai, lėmę tarpukario Vilniaus lietuvių ir baltarusių literatūrų raidą. Kultūrinė situacija traktuojama kaip politinio-socialinio gyvenimo sudarytos sąlygos kultūros plėtotei. Tarpukario Vilniaus geopolitinės ir kultūrinė situacija buvo sudėtinga ir nevienareikšmė - sunki politinė okupacijos situacija, negatyvus okupacinės valdžios požiūris į lietuvių ir baltarusių kultūras bei jų vystymąsi, nuolatiniai trukdymai (konfiskuojami laikraščiai, uždaromos mokyklos ir t..t). 1919-1920 m. Vilnių puolant bolševikams talentingi rašytojai pasitraukė į Kauną - grožinei literatūrai atgyti reikėjo naujų talentų. Taigi beveik visas pirmasis dešimtmetis buvo augimo laikotarpis. Tarpukario Vilniaus lietuvių literatūros pradininku laikytinas prozininkas ir publicistas Rapolas Mackonis, baltarusių - Natalia Arsenjeva. Tarpukario Vilniaus lietuvių ir baltarusių literatūrų raidas buvo ir panaši, ir savita. Tematiniu požiūriu abiejų tautų literatūrose vyravo politinės situacijos nulemti tautiniai bei socialiniai motyvai, tuo tarpu vidinė, meninė literatūrų raida skyrėsi: baltarusių literatūroje vyravo romantinės krypties poezija, o lietuvių literatūroje nusistovėjo žanrinė pusiausvyra, poezija buvo stilistiškai įvairesnė. Vilniaus rašytojai brendo ir kūrė specifinėmis regioninės kultūros aplinkybėmis, stipriai veikiami ne vien gimtosios literatūros tradicijų bei ieškojimų: baltarusiai "Naša nivos" lakų ir proletkulto dogmų už sienos, lietuviai - maironiškojo romantizmo ir avangardistų ginčo su romantikais anapus demarkacinės linijos.The political situation in Vilnius during the interwar period was hardly in favour of Lithuanian and Belarassian cultural activities. The great loss of creative powers in 1919-1920, the negative attitude of Polish occupation government towards Lithuanian and Belarussian cultures, the intellectual priority given to education, press and their own organizations made it difficult to cultivate Lithuanian and Belarussian culture and literature. The development of Lithuanian and Belarassian literatures in Vilnius of the time shared both similarities and differences. In both literatures the national and social motives prevailed. The inner, artistic qualities of these literatures differed nevertheless: Belarassian literature was dominated by poetry and distinct Romantic tendencies, as interwar Vilnius constituted the last step of Belarassian Revival, whereas in Lithuanian literature the generic distribution was better balanced, and Lithuanian poetry was stylistically more diverse. These features were determined both by social circumstances and artistic principles. It should also be noted that Vilnius writers grew up and worked in a very special regional cultural environment affected not only by their native literary traditions and strivings but also by the Polish avant-garde, by Majakowski and Jesenin. Also, the most important factor - the unique artistic personality of each writer - should be taken into account