Vilniaus gmina: atsiradimas. Veikla. Idėjiniai siekimai (Iš Lietuvos ir Lenkijos revoliucinių ryšių istorijos)

1880–1881 m. Vilniuje veikė lietuvių ir lenkų jaunimo socialinis revoliucinis būrelis, žinomas Vilniaus gminos pavadinimu. Jo vadovai buvo baigę Peterburgo universitetą teisininkai L. Šostakovskis ir S. Grosas. 1880 m. birželio mėn. Varšuvoje įvyko Rusijos imperijoje veikiančių lenkų socialistinių būrelių (Varšuvos, Peterburgo, Kijevo ir Vilniaus; iš Maskvos niekas neatvyko) atstovų suvažiavimas, kuris nutarė sujungti visus būrelius į vieną organizaciją (gminą) su centru Varšuvoje. Tarp gminų buvo idėjinių nesutarimų, todėl bendros programos suvažiavimas nepriėmė. Kitaip negu Varšuvos gmina, kuri veikė tarp darbininkų ir turėjo glaudžių ryšių su darbininkų judėjimu, Vilniaus gmina veikė tarp einančio mokslus jaunimo ir inteligentų. Idėjinės Vilniaus gminos pažiūros atsispindi 1880 m. išleistame atsišaukime 1830–1831 m. sukilimo 50-čio proga. Nacionalinio išsivadavimo uždaviniai jame siejami su socialiniu perversmu. Gminos nariai siekė socialinės revoliucijos ir šiuo atžvilgiu laikėsi marksistinių pozicijų. Tačiau apskritai jų pažiūros buvo eklektiškos, darbininkų klasės istorinės misijos jie nesuprato, pasiduodavo narodnikystės ir kitų smulkiaburžuazinių teorijų įtakai. Idėjiškai Vilniaus gmina buvo artima Rusijos revoliucinių narodnikų organizacijai „Ciornyj peredel“, bet palaikė glaudžius ryšius su „Narodnaja volia“