Forming Criminal Masculinity as an Adaptive Strategy in Post-Soviet Lithuania Context

Posovietiniu laikotarpiu Lietuvoje vykusių sociokultūrinių ir ekonominių transformacijų akivaizdoje keitėsi įvairių socialinio gyvenimo sferų organizacija. Perėjimas nuo planinės prie laisvosios rinkos ekonomikos lėmė struktūrinius pokyčius darbo rinkoje. Darbo klasės atstovai buvo nustumti į marginalią poziciją darbo rinkoje, nes jų turimi darbo įgūdžiai neatitiko tų dienų paklausos. Jauni ir vidutinio amžiaus darbo klasės vyrai, tarybiniais laikais įkūniję norminio vyriškumo idealą, atsidūrė subordinuotoje socialinėje pozicijoje. Jiems įprasti darbo įgūdžiai nebeužtikrino oraus pragyvenimo sąlygų. Šie vyrai nebesugebėjo atlikti pagrindinio šeimos maitintojo vaidmens. Socialinių mokslų atstovai teigia, jog darbo klasės vyrai pasitelkė destruktyvias socialines praktikas kaip atsaką į patiriamą statuso frustracijos jausmą. Remiantis Lietuvos nusikalstamumo statistika, pastebima, jog daugiausia įkalintų, nuteistų ir įtariamų padarius nusikaltimus, siekiant ekonominės naudos, asmenų yra 30-50 m. amžiaus darbo klasės vyrai. Darbe analizuojama sociokultūrinės (įskaitant norminio vyriškumo) ir ekonominės kaitos įtaka 30-50 m. darbo klasės vyrų nusikalstamumui, siekiant ekonominės naudos, posovietinėje Lietuvoje. Pirmausia buvo atlikta antrinių statistinių duomenų bei nusikalstamumo, posovietinio vyriškumo ir šalies socialinės politikos tematikoje atliktų studijų apžvalga. Tuomet buvo suformuluotas teorinis analizuojamą reiškinį paaiškinantis modelis. Struktūrinių suvaržymų teorijos idėjos buvo papildytos sociokultūriškai konstruojamo vyriškumo bei vyrų nusikalstamumo sąryšio samprata. Taip pat pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu metodą buvo surinkta 14 gyvenimo istorijų pasakojimų. Tyrime dalyvavę informantai – tai 30-50 m. amžiaus darbo klasės vyrai, kurie užsiima kriminalinėmis veiklomis, susijusiomis su ekonominės naudos gavimu. Tyrimas parodė, jog kriminalinė veikla yra susijusi su specifinių vyriškumo normų reprodukavimu. Tokia veikla užsiimančių vyrų gyvenimo istorijos liudija, jog struktūriniai pokyčiai posovietinės Lietuvos ekonomikoje neigiamai paveikė darbo klasės vyrų įsidarbinimo galimybes. Kriminalines veiklas vykdantys vyrai, remdamiesi jų pačių konstruojamu diskursu apie moteriškumo ir nusikalstamos veiklos ryšį, kriminalinę veiklą apibrėžia kaip išskirtinai vyrišką sferą. Posovietiniu laikotarpiu patiriamų frustracijos bei anomijos jausmų kontekste, 30-50 m. amžiaus darbo klasės vyrai pasitelkia kriminalinį vyriškumą kaip adaptacijos strategiją, kai legalios veikimo priemonės jiems yra nepasiekiamos.Sociocultural and economic transformations in post-soviet Lithuania is marked with unprecedental changes in many sectors of social life. Transition from planned economy to free market economy has resulted in structural changes in labour market as well. Some social groups was made redundant because of inappropriateness of working habits that they had. Young and middle age working-class men that previously represented normative masculinity image found themselves in subordinated social position. Their working habits do not ensure decent living standards, and breadwinner role in family cannot be accomplished. Many reserchers argue that working-class men draw on distructive social actions and forms of behaviour because of status frustration that they feel. Criminal statistics on Lithuania indicates that the biggest proportion of imprisoned and sentenced and suspected men are in the age cohort 30-50 under working-class background. Also most crimes committed by these men have an intentional pursuit of economic purpose. The paper examines sociocultural and economic changes that have influence on 30-50 age working-class men criminality concerning property crimes amid post-soviet period transformations and later on. Firstly various kind of statistics and reports concerning criminality, post-soviet masculinity and social policy were revised. Then theoretical model was formulated. Main aspects of strain theory was supplemented with assumption that masculinity and men criminality have some common sociocultural dimentions. Finally 14 semi-structured interviews were conducted gathering life history narratives of 30-50 age working-class men who commit property crimes. It was found that doing crime is connected with specific norms of masculinity. Criminals life stories revealed that structural changes in post-Soviet Lithuanian economy negatively affected working-class men‘s employment possibilities. Also criminal men are constructing specific discourse about the relationship between femininity and criminal activity. Crime affairs are defined as an exceptional masculine sphere. As working-class men status frustration and anomie come into existence, criminal masculinity as an adaptive strategy is employed by 30-50 age working-class men in post-soviet Lithuania context. They do not have other legal means to achieve highly valued material goals and to accomplish ideal type of masculine identity.Vytauto Didžiojo universiteta