Post communist Lithuanian political anatomy: society social relationship peculiarity and trust

Akivaizdu, jog kai puikiai veikia vietinės valdžios struktūros ir auga ekonomika, visuomeninis piliečių aktyvumas sukuria bendradarbiavimo atmosferą, gyvybingus socialinius tinklus, išplėtotą pilietinę sąmonę, lygius politinius santykius ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą. Bendradarbiavimas, tarpusavio palaikymas ir pagalba, pilietiniai įsipareigojimai ir net pasitikėjimas tampa visuomenės gėrybėmis. Vietoj to sovietiniu laikotarpiu, kaip žinome, buvo pastovus netikrumas, korupcija, deleguojant socialinius lūkesčius neprognozuojamai ir nekontroliuojamai partinei valdžiai, dvigubi valdžios moraliniai standartai - kas pagimdė socialinę apatiją, fatalizmą ir asmeniškos atsakomybės, savarankiškumo trūkumą bei nepasitikėjimą pačiais svarbiausiais valstybės institutais. Pasitikėjimo tarp giminystės ryšiais nesusietų žmonių stygių, reikia kaip nors kompensuoti, tačiau didelė visuomenės stagnacija, dabartinis gyventojų pasyvumas ir pesimizmas, menkas pilietinės sąmonės išvystymas be abejonės to nepakeis. Taip pat mūsų visuomenė tarsi pavargo nuo kelis dešimtmečius vykstančių pokyčių, jautriai į tai reaguoja ir vis aiškiau brėžia paternalistinės valdymo idėjos aspektus. Tačiau tai žalinga ir pavojinga, nes visuomenę reikia aktyvinti ir versti būti maksimaliai savarankiška. Bet koks paternalizmas yra sąlygotas mąstymo tingulio, laukimo, kad kitas prisiimtų atsakomybę, ir garantuoja atsilikimą tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek kultūroje. Posovietinėje Lietuvoje išryškėja gilus visuomenės susipriešinimas su savo valstybe, o pastarosios – su tauta, su visuomene. Vienas iš to susipriešinimo vaisių – valdžios, administravimo diktatas, valdininkijos savivalė, o iš kitos pusės – pačių žmonių, eilinių piliečių nusivylimas, apatija, netikėjimas savo pilietinių pastangų rezultatyvumu. Toks susipriešinimas gimdo politinį nihilizmą: iš piliečių pusės – valdžios institucijų autoriteto nuvertėjimą, o iš kitos – pačių piliečių, jų valios ir interesų ignoravimą. Tai iš dalies sąlygoja, jog dar šiandien demokratinėje santvarkoje su nostalgija prisimenama buvusi „gerovės valstybė“, o pasikeitus aplinkybėms gan greitai išaiškėjo, jog daugeliui piliečių trūksta socialiniam bendrabūviui privalomų paprasčiausių savybių. Tačiau reikia turėti omenyje, jog išlikimą ir išsivystymą mums garantuoja konstruktyvus, ambicingas ir, be jokios abejonės, pozityvus ateities perspektyvų modelis, o ne praeities idealai.The main point of my research work is to detect the singularity influence of the Soviet System to the after - Soviet citizen in Lithuania in his trust and relation question. As my works counterfort point I have chosen the H. Arendt book – „Totalitarian sources“, which helps us to understand the main structure aspects of the totalitarian regimen, how the people where forced to submit to the State authorities, and lets us understand the position of a civil in public at that time. Afterwards the totalitarian system will be compared to the T. Parsons social system model, and their likeness and unlikeness to each other (bringing up J. Habermas). Then we will dispute the conception of trust, also in the context of Lithuania being in the European Union and the tendency of trust vicissitudes. We will try to discuss the position of the after – Soviet Lithuania by touching the point of authoritarian people and state relation aspects, for example: the intense passivity and indifference, social web unexpandness, low people assistance, collaboration, the unexpanded civil mind, the need to lean on a strong leader.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta