Conceptual criminology metaphors in public discourse during the Soviet period and in recent years: comparative research

Straipsnyje tirtas ir lygintas dviejų laikotarpių – sovietmečio (1975–1989 m.) ir dabarties (2001–2015 m.) – Lietuvos viešasis kriminologinis diskursas. Tyrimo tikslas buvo išryškinti tiek konceptualizavimo lygmens, tiek metaforų raiškos pokyčius, kurie galėtų parodyti kalbinėje kultūrinėje bendruomenėje funkcionuojančių nusikaltimo, nusikaltėlio ir nusikalstamumo sampratų pokyčius. Nustatyta, kad abiem laikotarpiais nusikaltėlis metaforizuojamas pasitelkus tuos pačius du metaforinius modelius, vienijančius po keletą smulkesnių metaforų: NUSIKALTĖLIS YRA NE ŽMOGUS (nusikaltėlis yra gyvūnas (žvėris, vilkas, žuvis ir t. t.); NUSIKALTĖLIS YRA ANTGAMTINĖ BŪTYBĖ (išsigimėlis, iškrypėlis, velnias, pabaisa, monstras ir pan.) ir NUSIKALTĖLIS YRA TAM TIKRA PROFESIJA (nusikaltėlis yra budelis / skerdikas / medžiotojas / žvejys). Žvelgiant į metaforos raišką dabarties laikotarpiu, atsirado nauja monstro metafora, o lyginant konceptualizavimo lygmenis matyti, kad atsirado naujos metaforinės paralelės nusikaltėlis yra žvejys ir nusikaltėlis yra medžiotojas. NUSIKALTIMAS metaforiškai regimas kaip FIZIOLOGINIŲ POREIKIŲ PATENKINIMAS (nusikaltimas yra medžioklė (kai medžioja nusikaltėlis-žvėris)), kaip PAREIGŲ ATLIKIMAS (egzekucija / skerdynės / medžioklė (kai medžioja nusikaltėlis-medžiotojas) / žvejyba). Pastarosios dvi metaforos būdingos tik dabarties diskursui. Dar nusikaltimas struktūruojamas kaip OBJEKTAS (sunkus objektas), GAMTOS STICHIJA (žemės drebėjimas). Tik dabarties diskursui būdinga konceptualioji metafora nusikalstamumas yra liga, nes sovietmečiu apie nusikalstamumą viešai kalbėti vengta. Taigi, lyginant abiejų ideologiškai, politiškai skirtingų laikotarpių viešojo kriminologinio diskurso konceptualiąsias metaforas, nustatyti tik nežymūs tiek raiškos, tiek konceptualiojo lygmens pokyčiai. Šių retorinių modelių stabilumas traktuotinas ne kaip sovietinės tradicijos tąsa, o kaip nulemtas ilgą laiką visuomenėje nekintančio neigiamo metaforų tikslo srities denotatų (nusikaltėlio ir nusikaltimo) vertinimo.Crimininology metaphors in Lithuanian public discourse during the Soviet period (1975–1989) and in recent years (2001–2015) were analysed and compared. The purpose of this research was to highlight changes in the level of conceptualization and metaphorical expressions and to identify changes in the concepts of crime, criminal and criminality in linguistic culture. It was found that two models of methaphors made up of two minor metaphors were used for criminal during those periods: A CRIMINAL IS NOT A HUMAN BEING (a criminal is an animal (beast, wolf, reptile) – a criminal is a creature (degenerate, creep, devil, freak, monster) and A CRIMINAL IS A CERTAIN PROFESSION (killer / butcher / hunter / fisher). Analysing criminology metaphors used in recent years the monster metaphor was identified, the levels of metaphorisation were compared and two metaphorical parallels a criminal is a hunter and a criminal is a fisher were identified. TO COMMIT A CRIME was metaphorized TO SATISFY PHYSIOLOGICAL NEEDS (a criminal is preying on his victim) or TO FULFIL DUTY (punish, persecute,,chase, fish). The last two metaphors were characteristic of current discourse. CRIME was structured as AN OBJECT (hard object) and as A NATURAL DISASTER (earthquake). The conceptual metaphor criminality is a disease appeared only lately because crime issues were avoided in the Soviet period. Thus, the comparison of conceptual crimonology metaphors in public discourse during two ideologically and politically different periods revealed that metaphorical expressions and the level of conceptualization changed insignificantly. An explanantion of that is not a Soviet tradition but a negative attitude of society towards a criminal and a crime which does not change