Dynamics of the Lithuanian-German relations in 1918–1940

Šio bakalauro darbo tyrimo objektas – tai Lietuvos ir Vokietijos politiniai, ekonominiai ir kultūriniai santykiai 1918–1940 m. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos ir Vokietijos dvišalių santykių raidą 1918–1940 m. bei atskleisti šių santykių dinamiką. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, buvo iškelti šie uždaviniai: 1) aptarti Lietuvos ir Vokietijos (Veimaro Respublikos) politinius santykius 1918–1933 m.; 2) aptarti Lietuvos ir Nacistinės Vokietijos politinius santykius 1933–1940 m.; 3) išnagrinėti Lietuvą ir Vokietiją siejusius ekonominius ryšius 1918–1940 m.; 4) aptarti Lietuvos ir Vokietijos kultūrinius ryšius 1918–1940 m. Šiame darbe buvo pasitelkti aprašomasis, statistinis, analizės bei sintezės metodai. Šio bakalauro darbo išvados: aptarus Lietuvos ir Vokietijos politinius santykius iki 1933 m., galima konstatuoti kad 1918 m., Vokietija vis dar siekė prisijungti, tik ką savo Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos valstybę, bet susidariusios tam tikros geopolitinės aplinkybės, pralaimėtas Pirmasis pasaulinis karas šiuos planus pakeitė. Iškilus Klaipėdos krašto teritorijos problemai, Vokietija, nors ir turėdamas savo interesų, pritarė Lietuvos siekiui prisijungti Klaipėdos kraštą. Naciams atėjus į valdžią, Klaipėdoje suaktyvėjo nacionalsocialistinės jėgos, o Lietuvos valstybės ir jos politikos pastangos sutramdyti šį judėjimą iššaukė abiejų šalių konfliktą. Tačiau Lietuva ilgai negalėjo priešintis, buvo daromos nuolaidos Vokietijai, o tai lėmė, kad Lietuva neteko Klaipėdos. Išnagrinėjus Lietuvos ir Vokietijos ekonominių santykių raidą 1918–1940 m., galima konstatuoti, kad tiriamuoju laikotarpiu, Lietuvą ir Vokietiją glaudžiai siejo piniginiai bei prekybiniai ryšiai. Vokietija dominavo Lietuvos prekyboje su užsienio valstybėmis, buvo pasirašyti prekybiniai susitarimai tarp abiejų šalių. Aptarus Lietuvos ir Vokietijos kultūrinius ryšius, galima teigti, kad tiek Vokietijos sudėtyje gyveno Lietuvos piliečių, tiek Lietuvoje – vokiečių. Šie kūrė savo kultūrines, sportines organizacijas, draugijas. Šios organizacijos ir draugijos stengėsi išlaikyti nacionalinę tapatybę, savitą kultūrą už savosios šalies ribų. Lietuviams Mažojoje Lietuvoje, tuo metu valdomoje Vokietijos, daug padėjo oficialiosios Lietuvos institucijos – čia gyvavę konsulatai, kurie rėmė lietuvių veiklą finansiškai. Vokietijos organizacijos Lietuvoje taip pat buvo remiamos Vokietijos, per generalinį konsulatą Klaipėdoje. Reikia pabrėžti, kad Vokietijos aukštosios mokyklos buvo itin svarbios lietuvių studentams ir čia studijavo nemaža dalis visų lietuvių studentų užsienyje.The object of this bachelor thesis is the political, economic and cultural relations between Lithuania and Germany in 1918–1940. The objective of bachelor thesis is to analyze the development of bilateral relations between Lithuania and Germany in 1918-1940, and to reveal the dynamics of these relations. The following tasks were set to achieve the objective: 1) to discuss the political relations between Lithuania and Germany (Weimar Republic) in 1918–1933; 2) to discuss the political relations between Lithuania and Nazi Germany in 1933–1940; 3) to examine the economic relations between Lithuania and Germany in 1918–1940; 4) to discuss the cultural connections between Lithuania and Germany in 1918-1940. The methods I used in this bachelor thesis: descriptive method, statistical method, analysis method, synthesis method. Conclusions of this bachelor's thesis: After discussing the political relations between Lithuania and Germany until 1933, it can be stated that in 1918, when the Lithuania re-established the state, Germany still planned to occupy Lithuania but certain geopolitical circumstances arose, Germany lost The World War I so these plans changed. When the problem of the territory of the Klaipeda Region arose, Germany, although having its own interests, supported Lithuania's aspiration to take control of the Klaipeda Region. When the Nazis came to power, the National Socialist powers intensified in Klaipeda, and the efforts of the Lithuanian state and its policy to curb this movement provoked a conflict between the two countries. However, Lithuania could not resist for a long time, concessions were made to Germany, which resulted that Lithuania lost Klaipeda. After examining the development of economic relations between Lithuania and Germany in 1918–1940, it can be stated that during the research period, Lithuania and Germany were closely linked by monetary and trade relations. After discussing the cultural relations between Lithuania and Germany, it can be stated that both - Lithuanians lived in Germany and Germans lived in Lithuania. These people created their own cultural, sports organizations and societies. These organizations and societies sought to maintain a national identity, a distinctive culture outside their own country. Lithuanians in Lithuania Minor, then ruled by Germany, were greatly assisted by official Lithuanian institutions - the consulates that lived here, which supported Lithuanian activities financially. German organizations in Lithuania were also supported by Germany, through the Consulate General in Klaipeda. It should be emphasized that German higher education institutions were very important for Lithuanian students and a large number of all Lithuanian students studied here abroad.Švietimo akademij