Russians in Lithuanian society in 1918-1940

Rusų padėties Lietuvoje 1918-1940 m. socialinių aspektų analizė sudaro prielaidas atsigręžti į menkai atskleistas lietuvių istoriografijoje problemas. Retrospektyviu lygmeniu tiriami socialiniai reiškiniai iš dalies atspindi dabartinių visuomenių aktualijas. Tarp jų - dėmesys demografiniams procesams, etninių mažumų švietimo gimtąja kalba problemoms, jų integracijai į darbo rinką, visuomeninių organizacijų veiklai ir socialinės adaptacijos dimensijoms. Nauja, kad rusai šioje monografijoje, pripažįstant išskirtinį inteligentijos socialinį vaidmenį tyrinėjamu laikotarpiu, yra objektyvizuojami kaip įvairių segmentų konstruktas. Monografijoje, atsižvelgiant į istorinę ir sociologinę perspektyvą, konstruojama rusų socialinės padėties Lietuvoje 1918-1940 m. interpretacija, aptariamos to laikotarpio Lietuvoje su rusais susijusioms demografinėms, švietimo gimtąja kalba, darbinės veiklos, visuomeninių organizacijų tinklo sklaidos ir socialinės adaptacijos problemos. Monografijoje atskleidžiamas rusų migracijos į Lietuvą laikas ir mastas, kiekybinio svorio ir teritorinio pasiskirstymo dinamika, rusų jaunosios kartos ugdymo lojaliais ir integruotais piliečiais programa, rusų gebėjimo įsilieti į darbo rinką ir siekti palankaus socialinio statuso visuomenėje įgūdžiai, rusų kolektyvinės konsolidacijos visuomeninių organizacijų pavidalu efektyvumas, galiausiai - rusų socialinės adaptacijos tipai. Rusų socialinės padėties aspektai atskleidžiami pasitelkiant lyginamąją analizę. Jos rezultatai leidžia įvertinti šią padėtį ne tik lokaliu, bet ir platesniu geografiniu lygmeniu.The analysis of social aspects of the status of Russians in Lithuania in the period from 1918 to 1940 creates preconditions for turning back to incompletely revealed problems of Lithuanians in historiography. Social phenomena examined on a retrospective level partly reflect relevant issues of present societies, including focus on demographic processes, problems of the education of ethnic minorities in their mother tongue, their integration into the labour market, activities of non-governmental organisations and dimensions of social adaptation. For the first time, Russians in this monograph are objectivised as a construct of various segments, by recognising the exceptional social role of the intelligentsia in the research period. Taking into account a historical and sociological perspective, the monograph makes an interpretation of Russians’ social status in Lithuania in 1918–1940 and discusses the following Russians-related problems in Lithuania during that period: demography, education in a mother tongue, working activities, spread of the network of non-governmental organisations and social adaptation. The monograph reveals the time and extent of the migration of Russians to Lithuania, dynamics of quantity weight and territorial distribution, a scheme for educating a young generation of Russians to be loyal and integrated citizens, the ability of Russians to enter the labour market and to seek a favourable social status in society, efficiency of Russians’ collective consolidation in the form of non-governmental organisations and, finally, types of social adaptation of Russians. A comparative analysis is performed to disclose aspects of Russians’ social status. Analysis results allow evaluation of this status not only at a local, but also at a wider geographical level