Relations between Lithuanians and Germans in the Evangelical Lutheran Church in 1919-1941

Disertacijoje nagrinėjami lietuvių ir vokiečių santykiai evangelikų liuteronų bažnyčioje 1919-1941 m. Tyrime aptariami evangelikų liuteronų istorinės raidos duomenys iki 1919 m. Apžvelgiamiamas evangelikų liuteronų bendruomenės skaitlingumas. Atskleižiamos Lietuvos evangelikų liuteronų tautinio tapatumo apraiškos. Pristatomi vokiečių ir lietuvių vaidmenys evangelikų liuteronų parapijose 1919–1941 m. Išryškinami lietuvių ir vokiečių konfliktai, parodant jų priežastis ir problemų sprendimų būdus. Įvertinama Lietuvos evangelikų liuteronų padėtis po 1940 m. Disertacijoje atskleidžiama, jog vieningos Bažnyčios susidarymo galimybės buvo komplikuotos. Iki 1925 m. Lietuvos evengelikų liuteronų Bažnyčioje daugumą sudarė ir akivaizdžiai lyderiavo Lietuvos vokiečiai. Tačiau ilgainiui išryškėjo lietuvių tautinės grupės persvara. Pozicijų kaita vyko ilgai, reikalavo Lietuvos vyriausybės ir Aukščiausios Evangelikų liuteronų bažnyčios hierarchų įsikišimo. Dialogo ir vieningo darbo stoka diskreditavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vardą. Esmine evangelikų liuteronų Bažnyčios susiskaldymo priežastimi buvo lietuvių ir vokiečių skirtingų tautinių, valstybinių ir kultūrinių aspiracijų kompleksas, nulėmęs priešingas šių tautinių grupių vizijas dėl Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios ateities. Tai įtakojo nesutarimus vartojamos kalbos, autoritetų palaikymo, valstybinės politikos, institucijų klausimais. Lietuvos evangelikai liuteronai vokiečiai XX a. 3 deš. palaikė itin glaudų ryšį su Vokietijos institucijomis, tai aštrino lietuvių ir vokiečių santykius Bažnyčios viduje bei jos santykį su Lietuvos vyriausybe. Pastaroji buvo priversta kontroliuoti Bažnyčios vidaus reikalus.The dissertation analyses the development of relations between German and Lithuanian Evangelical Lutherans in the Lithuanian Evangelical Lutheran Church (1919-1941), taking into consideration the influence of the state and political life on the religious community, i.e. Evangelical Lutherans, to discuss the historical development data of the Evangelical Lutherans until 1919. In the research the numbers of the Evangelical Lutheran community are discussed and The manifestations of national identity of Lithuanian Evangelical Lutherans are revealed. There are the roles of Germans and Lithuanians in Evangelical Lutheran parishes in 1919-1941 presented, the conflicts between Lithuanians and Germans highlighted and their reasons and ways of solving the problems discussed. The research assesses the situation of Lithuanian Evangelical Lutherans after 1940. The dissertation reveals that the possibilities of a unified church were complicated. Until 1925, Germans composed the majority in the Lithuanian Evangelical Lutheran Church and took the leading role, while the representatives of Lithuanian and Latvian national groups were not active. However, in the long run, the Lithuanian national group started dominating. The change in the positions took a long time, and the interference of the Lithuanian Government and the Supreme Hierarchs of the Evangelical Lutheran Church was necessary. The lack of dialogue and united work discredited the name of the Lithuanian Evangelical Lutheran Church. The primary cause of the division of the Lithuanian Evangelical Lutheran Church was the complex of different national, state, and cultural aspirations of Lithuanians and Germans, which preconditioned opposite visions about the future of the Lithuanian Evangelical Lutheran Church. This caused disagreements about the language, authorities, state policy, and institutions