Lithuanian-German political relations

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių išsilaisvinimas iš sovietinio režimo bei valstybingumo atkūrimas sutapo su Berlyno sienos griuvimu ir Vokietijos susivienijimu. Šie procesai įgalino ir stiprino vienas kitą, o bendrą palankią aplinką šiai politinei transformacijai sukūrė M. Gorbačiovo inicijuotas „perestroikos“ kursas tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Vokietija kur kas objektyviau nei Lietuva vertina pastarąją aplinkybę, t.y., M. Gorbačiovo „naujojo mąstymo“ ir „perestroikos“ rolę šiuose įvykiuose. Lietuvoje politikos radikalai, ypač nuo sovietinio režimo nukentėję asmenys, „perestroikos“ politikos iniciatorių sutapatina su sovietinio režimo blogybėmis bei laiko ankstesnės komunistinės autokratinės sistemos ideologu. Šiame pranešime apžvelgiama Lietuvos ir Vokietijos santykių raida, pranešimą sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje pristatomi pranešimo autorės pirmojo akademinio vizito Vokietijoje 1982 m. įspūdžiai bei pažintis su šia valstybe, taip pat aptariami tolimesni politiniai ryšiai su Vokietija 1988–1991 m. iki dvišalių Lietuvos–Vokietijos santykių atkūrimo. Antroje pranešimo dalyje apžvelgiami ir įvertinami Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių bei dvišalio bendradarbiavimo pasiekimai per pastarąjį dešimtmetį. Akcentuojama, kad Vokietija tapo svarbi mūsų valstybės užsienio partnerė. Trečiojoje dalyje aptariamas vokiečių kalbos statusas Nepriklausomoje Lietuvoje, siūloma daugiau dėmesio skirti jos populiarinimui užsienio kalbų studijose atsisakant anglų kalbos monopolio. Pranešimo pabaigoje analizuojamas Vokietijos vaidmuo Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje.The liberation of Lithuania and other Baltic states from the Soviet regime and the re-establishment of the statehood coincided with the fall of the Berlin Wall and the unification of Germany. These processes empowered and strengthened each other, and the common favourable environment for such a political transformation was created by “perestroika” initiated by Mikhail Gorbachev in the then Soviet Union. Germany was more objective than Lithuania in its evaluation of the latter factor, i.e. the role of Mikhail Gorbachev’s “new thinking” and “perestroika” in these events. In Lithuania, political radicals, especially persons who had suffered from the Soviet regime, identify the initiator of the policy of “perestroika” with evils of the Soviet regime and consider him to be the ideologist of the earlier autocratic communist system. This article reviews the development of relations of Lithuania and Germany. It consists of four parts. The first part presents the impressions of the author during her first academic visit to Germany in 1982 and her acquaintance with this state. It also discusses further political relations with Germany in 1988–1991 until the restoration of bilateral relations between Lithuania and Germany. The second part reviews and evaluates the achievements of diplomatic relations and bilateral cooperation between Lithuania and Germany over the last decade. It highlights that Germany has become an important foreign partner of our state. The third part discusses the status of the German language in the independent Lithuania. It also offers to pay more attention to the promotion of this language in the studies of foreign language by refusing the monopoly of the English language. Finally, the article analyses the role of Germany on Lithuania’s path to the European Union