The use of continuous forest inventory principle in Lithuanian state forests

Valstybinių miškų valdytojų poreikis disponuoti aktualiais miškų išteklių duomenimis ir racionaliai valdyti turimus resursus skatina miškotvarkos tobulinimą. Tradicinė sklypinė miškų inventorizacija, grindžiama 10-ies metų ciklais, nebetenkina šiuolaikinių poreikių, tiek turinio, tiek ir kokybės prasmėmis. Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 – 2020 metų programoje buvo iškeltas tikslas įgyvendinti nepertraukiama miškų inventorizacija. Dar 2017-aisiais tuometinė VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija) pradėjo nepertraukiamą miškų inventorizaciją dabartinės įmonės Tauragės regioniniame padalinyje, kuri buvo tęsiama 2018 metais. Šio straipsnio tikslas yra apibendrinti Tauragės regioniniame padalinyje vykdytos nepertraukiamos miškų inventorizacijos (NMI) trejų metų duomenis, įvertinti vykdytų ūkinių priemonių, kurios apsprendė inventorizacijos objektus, pasiskirstymą, išanalizuoti inventorizuotų sklypų ribų pokyčių priežastis. Darbas atliktas naudojant NMI bei įprastinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, taip pat iš urėdijos surinktą informaciją apie vykdytas ūkines priemones. Išanalizavę ūkinių priemonių pasiskirstymą nustatėme, kad didžiąją jų dalį – 50% sudarė ugdomieji kirtimai, pagrindiniai kirtimai – 24%, miško atkūrimas – 14%, o želdinių priežiūra – 12%. Taksacinių sklypų ribos NMI metu buvo keičiamos po visų ūkinių priemonių nepriklausomai nuo medžių rūšies, išskyrus einamuosius kirtimus, kuriuose vyravo pušies medynai. NMI metu inventorizuota tik 23% sklypų, kurie buvo šalia atliktų ūkinių priemonių, t.y. patikslintos jų taksacinės charakteristikosThere is a need for state forest managers to dispose timely forest resource data in order to manage available resources in a rational way. Conventional stand-wise inventory does not meet current needs due to its 10-year cyclical nature both in terms of information structure and quality. The National Forest Sector Development Program for 2012-2020 set the goal of implementing a continuous forest inventory (NMI). Implementation of NMI started in Taurage Regional Unit of State Company “State forest enterprise” in 2017, where works also continued in 2018. The aim of this paper is to summarize the data of the continuous forest inventory carried out in Tauragė regional unit for 2015 - 2017, to evaluate the distribution and characteristics of carried-out sylvicultural treatments, to analyze the reasons for changes in the boundaries of forest compartments. This study is conducted using data from NMI and the information originating from the state forest cadaster and referring to the original state stand-wise forest inventory, as well as the materials from the monitoring of sylvicultural activities of the forest enterprise. After analyzing the volumes of sylvicultural activities, it was found that the majority - 50% referred to thinning cuttings, the main fellings - 24%, forest regeneration - 14%, and plantation maintenance - 12%. After analyzing the changes of compartment boundaries after conducted sylvicultural treatment, we determined that the boundaries changed after all the economic means irrespective of the species of trees, except for the current fellings where pine stands prevailed. We estimated that the descriptions of compartments neighboring to the sylvicultural treatments changed on the 23% out of the areaMiškų ir ekologijos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta