Resources and utilization of forest cutting residuals in the Vilnius forest enterprise

Temos pavadinimas: Miško kirtimo atliekų kiekiai ir jų panaudojimas VĮ Vilniaus miškų urėdijoje Darbo objektas – sklypai VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškuose, kuriuose buvo ruošiamos kirtimo atliekos 2005-2008 m. laikotarpiu ir 2003-2008m. laikotarpiu kilę gaisrai.. Darbo tikslas – Įvertinti miško kirtimo atliekų kiekius ir jų panaudojimo efektyvumą VĮ Vilniaus miškų urėdijoje bei pasiūlyti rekomendacijas efektyvesniam miško kirtimo atliekų panaudojimui. Darbo metodai - dokumentų analizės, nestruktūrizuoto interviu, statistinės analizės. miško kuro ruošos kaštų ir pelno skaičiavimo modelis, modifikuota pagal European Environment Agency, 2006 miško kuro ruošos ir kirtimo apribojimų skirtingų augaviečių miškuose metodika. Darbą sudaro: Atlikus tyrimus įvertini potencialūs ir galimi paimti kirtimo atliekų kiekiai. Esant dabartiniam brandžių medynų fondui po kirtimų potencialūs kirtimo atliekų kiekiai yra 22 tūkst. m3, o galimi naudoti kirtimo atliekų kiekiai nesukeliant didelio neigiamo poveikio gamtai yra 14,3 tūkst. m3. Didžiausias brandžių medynų kiekis susitelkęs palankiose vietose kirtimo atliekoms ruošti N hidrotopo augavietėse tai sudaro 51 % nuo viso brandžių medynų ploto. Atlikus Vilniaus miškų urėdijos kirtimo kiekių analizę, nustatyta, kad kirtimo atliekos yra naudojamos fizinių ir juridinių asmenų. Per tiriamąjį laikotarpį buvo panaudota 13,6 tūkst. m3. Juridiniai asmenys panaudoja 5 kartus mažiau kirtimo atliekų palyginus su fiziniais asmenim. Vidutiniškai fiziniai asmenys iš ha paima 3 m3, o juridiniai 52 m3. Be to, nustatyta, kad intensyviausiai kirtimo atliekos naudojamos iš tarpinių kirtimų. Atlikus ekologinės rizikos vertinimą po kirtimo atliekų paėmimo iš atatinkamų kirtimų, nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį kirtimo atliekų naudojimas žymios ekologinės rizikos nekelia, kadangi kirtimo atliekos buvo naudojamos iš ekologiškai mažiau rizikingų augaviečių, bei kirtimo atliekų panaudota tik 13 % nuo galimų. Išanalizavus Vilniaus miškų urėdijos 5 metų gaisrų registrus, buvo nustatyta, kad gaisringiausi metai buvo 2006 metai užfiksuota 60 % visų kilusių gaisrų. Nors kirtimo atliekos intensyviausiai panaudotos iš Nc augavietės, tačiau 71 % vykusių gaisrų buvo aptikta Nb tipo augavietėje. Kad kirtimo atliekos būtų tūrėję įtakos gaisrų plitimui nenustatyta. Atlikus atliekų naudojimo ekonominį įvertinimą, nustatyta, kad santykinis pelningumas yra 6,7 %, tačiau norint gauti didesnį ekonominį efektą naudojant kirtimo atliekas būtina kirtimo atliekų ruošą subsidijuoti arba kelti kirtimo atliekų pardavimo kaina ar mažinti tiesioginius ir netiesioginius kaštus.Title: Resources and utilization of forest cutting residuals in the Vilnius forest enterprise. The object of the research: The sites of Vilnius forest enterprise, where have been prepared forest residuals in the year 2005-2008 and sites of forest fires occurred in the year 2003-2008. The aim of the research: – To evaluate utilization and economical efficiency of forest cutting residuals in the Vilnius forest enterpriser and to propose guidelines for more efficient utilization of forest residues. Working methods - the documentary analysis, unstructured interviews, statistical analysis, forest logging costs and the profit model, modified methodology by European Environment Agency in the year 2006 for forest fuel logging, and restrictions of cuttings in the forests with different site indexes. Thesis consists of 77 pages, including 14 tables, 21 pictures, 76 sources cited. During studies assessed: the potential forest residuals and potential including ecological risk forest residuals. In the current mature stands fund the potential forest quantities is 22 thousand. m3, and can be used limits without a significant negative impact on the environment is 14.3 thousand. m3. The maximum amounts of mature stands are placed in the favorable N hydro top site indexes, they representing 51% of the total area of mature stands. After analysis of forest residuals in the Vilnius forest enterprises was state that forest residual are used by natural and legal persons. During the investigation period used in total 13.6 thousand. m3. Legal persons using 5 times less forest residuals as compared natural person. In average of forest residuals, natural person took per ha 3 m3 and legal 52 m3. In addition, mostly forest residuals are used in intermediate cutting. Assessment of environmental risk after removing of forest cuttings residuals, stated, that the forest residuals are used from the risk-free site indexes and only 13% are used forest residuals of the possible for utilization. An analysis of 5 years forest fires registers in Vilnius forest enterprises was found that the most frequent forest fires year was 2006 recorded 60% of the total forest fires of all investigating period Although the forest residuals the most intensively used in the cuttings with the site index Nc, but 71% of fires were detected in Nb site index. That the forest cutting residuals would have impact on the spreading of fires was not found. Following the use of economic assessment, found that the relative profitability is 6.7 %, but in order to obtain a greater economic effect of using the forest cutting residuals the process must be supported by subsidize or raise the selling price or reduce the direct and indirect costs.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta