Economic and production consequences of current forest management in mature Scots pine (Pinus sylvestris) forests in Lithuania

Šiaurės Europos šalyse miškininkystė užima svarbią dalį šalių ekonomikoje. Šio darbo tikslas yra remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenimis įvertinti ekonomines ir produktyvumo pasekmes grynuose paprastosios pušies (Pinus sylvestris) medynuose. Paprastosios pušies medynai užima didžiausią Lietuvos miškų dalį. Šiame darbe nuspręsta įvertinti tik IV miškų grupėje (ūkiniuose miškuose) vykdomus kirtimus, kuriuose ekonominė miškininkavimo nauda turėtų būti viena svarbiausių tikslų. Vienas iš darbo uždavinių buvo apibendrinti ir kritiškai įvertinti ugdomųjų kirtimų intensyvumus, taikomus paprastosios pušies (Pinus sylvestris) medynuose. Rezultatai pasiekti sistemingai atrinkus reikiamus duomenis ir suformavus duomenų bazę. Išanalizavus NMI duomenis, nustatyta, jog ugdymo kirtimai paprastosios pušies medynuose vykdomi vienodai intensyviai visuose vidutinio aukštumo medynuose nuo 13 iki 30 ir daugiau metrų aukščio. Medyno skalsumas po ugdymo atitinka ugdymo rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos pušynuose vykdoma ypatingai daug mažo ar labai mažo intensyvumo ugdymų, kas ekonomiškai nėra efektyvu. Taip pat pastebėta, kad ugdymas taikomas 25 m ir aukštesniuose medynuose, kas gali sukelti vėjo pažeidimų riziką. Antrasis darbo uždavinys buvo surasti ekonomiškai naudingas alternatyvias kirtimo apyvartas ir palyginti su dabartinėmis. Siekiant išsiaiškinti alternatyvius miškininkavimo modelius, naudota medyno modeliavimo programa „Heureka“ ir plačiai pasaulyje taikomos ekonominės formulės. Nustatyta, jog dabartiniai pagrindinių kirtimų amžiai Lietuvos pušynuose yra 30–40 metų ilgesni už ekonomiškai naudingiausius. Skirtingo intensyvumo ugdomųjų kirtimų režimai tik neženkliai prailgina ekonomiškai naudingiausią kirtimo amžių. Magistrinio darbo rezultatai gali būti panaudojami sprendžiant efektyvumo ir ekonominės naudos padidinimo uždavinius Lietuvos miškų sektoriuje.Forestry takes up a major part in the economy of Northern Europe countries. The aim of this work is to evaluate the consequences of economy and productivity in Scots pine (Pinus sylvestris) stands in Lithuania, based on the data of the National Forest Inventory (NFI). Scots pine stands cover the biggest area of Lithuanian forests. It this thesis, it was decided to evaluate only the thinnings of the IV forest group (commercial forests) where the economical profit takes the major part. One of the tasks was to summarize and critically evaluate the intensity of thinnings carried out in Scots pine stands. The results were achieved after collecting the necessary data and creating a database. After analysing the NFI data, it was noticed that thinnings in Scots pine are of the same intensity in all the stands of medium height between 13 to 30 metres and more. The stocking level after the thinning meets the recommendations. It is important to mention that to many low and very low intensity thinnings are carried out in Lithuania, which is unprofitable. It was also noted that thinnings done at the stands of 25 metres and higher increase the windthrow risk. The second task was to find alternative rotation lengths that would be economically beneficial and compare them to current ones. In order to validate the alternative forest management models, stand modelling software “Heureka” and worldwide-known economical formulas were used. It was estimated that current rotation ages of Lithuanian Scots pine stands are 30–40 years longer than the ones that would be the most profitable. There is no significant extension of the most profitable felling age when the thinning regimes are of different intensity. The results of this thesis can be helpful analysing the problems of effectiveness and economical profit in the forestry sector of Lithuania.Miškų ir ekologijos fakultetasMiškotvarkos ir medienotyros instituta