Tarp rizikos visuomenės ir gerovės valstybės: atsparumas socialinėms rizikoms ir skurdui Lietuvoje

Straipsnyje analizuojamas socialinių išmokų ir mokesčių sistemos vaidmuo mažinant socioekonominės rizikos poveikį individams, jų pažeidžiamumą dėl skurdo. Gerovės valstybės politikos pokyčių veiksniai ir kryptys aptariami rizikos visuomenės teoriniu požiūriu. Argumentuojama, kad gerovės valstybės taktika perorientuojama – atsisakoma turto ir pajamų perskirstymo ir pasirenkama rizikų valdymo strategija. Individualizacija ir asmeninės atsakomybės už rizikų valdymą akcentavimas yra naujos tendencijos socialinės apsaugos srityje. Empiriniu lygmeniu analizuojamas Lietuvos socialinės apsaugos išmokų ir mokesčių sistemos vaidmuo mažinant pažeidžiamumą dėl skurdo nedarbo atvejais ar gimus vaikui. Atliekant tyrimą taikyta Atkinson (2009) pasiūlyta atsparumo šokams testavimo metodika; analizuojamas 2007–2012 m. laikotarpis Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad pažeidžiamumo dėl skurdo lygis ir jo pasiskirstymas yra glaudžiai susiję su socialinių išmokų sistemos dizainu. Pastarosios ekonominės krizės kontekste Lietuvos socialinių išmokų ir mokesčių sistemos apsauginė funkcija nedarbo ir vaiko gimimo atvejais mažėjo, perkeliant individams ir namų ūkiams didesnę atsakomybę už rizikų valdymą. Nepaisant teorinėje literatūroje nurodomo tradicinių pagalbos institucijų silpnėjimo rizikos visuomenėje, pajamų apsauga, teikiama namų ūkiams, atliko pagrindinį vaidmenį mažinant Lietuvoje individų pažeidžiamumą dėl skurdo nedarbo atveju ar vaikui gimus.This paper looks into the role the tax-benefit system plays in mitigating widespread socio-economic risks and individual vulnerability to poverty. The drivers behind the changing role of the risk-mitigating social policies are analysed looking through the theoretical lenses of the risk society. The performance of the tax-benefit system in providing a safety net against income loss in cases of unemployment and childbirth is evaluated using the stress-testing approach proposed by Atkinson (2009). The method is applied on a Lithuanian case using the microsimulation model EUROMOD for a period of 2007-2012. The analysis suggests that the role of the welfare state shifts towards promotion of individual responsibility for risk management. The welfare state policies can produce substantially different levels of vulnerability to poverty among population groups facing different risks. In the context of the recent economic crisis in Lithuania, the protection provided by the welfare state declined, while the traditional mutual support among the household members played a major role in the risk management process