Socialinis įsitraukimas ar socialinė izoliacija: kas ką?

Šiuolaikinėse visuomenėse, tuo pačiu ir Lietuvoje, stebima individo atsiskyrimo nuo visuomenės, susvetimėjimo su ja tendencija, įgaunanti „vienatvės epidemijos“ formą. Socialinė izoliacija yra viena iš vienatvės būsenų, galinti kelti grėsmę netgi žmogaus gyvybei. Pranešime, remiantis Tarptautinės socialinio tyrimo programos (angl. ISSP) duomenimis, analizuojamas Lietuvos gyventojų įsitraukimas į tokias socialines veiklas kaip dalyvavimas grupių ar asociacijų, skirtų laisvalaikiui, sportui arba kultūrai, taip pat politinių partijų, politinių grupių ar politinių asociacijų bei labdaros ar religinių organizacijų veikloje. Socialinės izoliacijos mastas matuojamas vertinant respondentų atsakymus į klausimus, ar dažnai per pastarąjį mėnesį jiems trūko draugijos, jautėsi nuo kitų izoliuoti ar palikti nuošalyje. Taip pat analizuojamas socialinio įsitraukimo ir socialinės izoliacijos ryšys su socialiniu pasitikėjimu. Analizuojamo tyrimo duomenys rodo, jog egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų trijų socialinės izoliacijos dedamųjų ir respondentų amžiaus, išsilavinimo, pajamų, šeimyninės padėties ir gyvenamosios vietovės. Reprezentatyvi Tarptautinės socialinio tyrimo programos apklausa Lietuvoje atlikta 2018 m. liepos 14-31 d., apklausti 1057 respondentai. Tyrimą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: socialiniai tinklai, socialinė gerovė ir religija” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo tarybaViešojo administravimo katedraVytauto Didžiojo universiteta