Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau šios knygos autoriai, vertindami socialinę ekonominę nelygybę atsižvelgia į netolygumus ir pagal kitus materialinės gerovės aspektus, t. y., gyventojų vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą, gyvenimo sąlygas, gyventojų patiriamus ekonominius sunkumus, galimybes apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti. Tyrimo tikslas – ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo (reguliavimo) būdus bei priemones. Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekono...
Vadovėlyje nagrinėjami socialinės saugos bendrieji nuostatai, socialinės saugos ištakos, samprata, ...
Socialinė ekonomika apima kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų ūkinę veiklą. Akiva...
Straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp socialinių ir ekonominių veiksnių (šeimos, tautybės, religijos...
Šis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, Darbo ir socialinių tyrimų instituto pareng...
Kalbant apie namo utilitarinę funkciją, galima teigti, jog tai yra pastatas, kuris savo buitinėmis i...
Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje dar dažnai suprantama ne kaip veiklos strategija, bet kaip rin...
Šiuolaikinėse visuomenėse, tuo pačiu ir Lietuvoje, stebima individo atsiskyrimo nuo visuomenės, susv...
Po Talcotto Parsonso Socialinio veiksmo struktūros sociologijoje ilgą laiką vyravo nuomonė, kad util...
Straipsnyje siekiama apibūdinti institucinius švietimo veiksnius, reprodukuojančius socialinę nelygy...
Socialinės paslaugos - viena šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, padedančių g...
Recenzuojama Albino Lozuraičio knyga „Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai“. K...
Straipsnyje nagrinėjami žmogaus padėties ikiklasinėje visuomenėje, jo socialinio aktyvumo, individua...
Pedagoginiai ir sociologiniai tyrimai Lietuvos TSR mokyklose rodo, kad socialinė vyresniųjų klasių m...
Straipsnyje, kuris parengtas Yorko universitete vykusios konferencijos metu (2012) skaityto pranešim...
Socialinė politika – valstybės vykdomas pajamų perskirstymas ir turtinių santykių reguliavimas tarp ...
Vadovėlyje nagrinėjami socialinės saugos bendrieji nuostatai, socialinės saugos ištakos, samprata, ...
Socialinė ekonomika apima kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų ūkinę veiklą. Akiva...
Straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp socialinių ir ekonominių veiksnių (šeimos, tautybės, religijos...
Šis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, Darbo ir socialinių tyrimų instituto pareng...
Kalbant apie namo utilitarinę funkciją, galima teigti, jog tai yra pastatas, kuris savo buitinėmis i...
Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje dar dažnai suprantama ne kaip veiklos strategija, bet kaip rin...
Šiuolaikinėse visuomenėse, tuo pačiu ir Lietuvoje, stebima individo atsiskyrimo nuo visuomenės, susv...
Po Talcotto Parsonso Socialinio veiksmo struktūros sociologijoje ilgą laiką vyravo nuomonė, kad util...
Straipsnyje siekiama apibūdinti institucinius švietimo veiksnius, reprodukuojančius socialinę nelygy...
Socialinės paslaugos - viena šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, padedančių g...
Recenzuojama Albino Lozuraičio knyga „Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai“. K...
Straipsnyje nagrinėjami žmogaus padėties ikiklasinėje visuomenėje, jo socialinio aktyvumo, individua...
Pedagoginiai ir sociologiniai tyrimai Lietuvos TSR mokyklose rodo, kad socialinė vyresniųjų klasių m...
Straipsnyje, kuris parengtas Yorko universitete vykusios konferencijos metu (2012) skaityto pranešim...
Socialinė politika – valstybės vykdomas pajamų perskirstymas ir turtinių santykių reguliavimas tarp ...
Vadovėlyje nagrinėjami socialinės saugos bendrieji nuostatai, socialinės saugos ištakos, samprata, ...
Socialinė ekonomika apima kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų ūkinę veiklą. Akiva...
Straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp socialinių ir ekonominių veiksnių (šeimos, tautybės, religijos...