Pagėgių krašto bendruomenių patirtis plėtojant socialinį verslą

Socialinė ekonomika apima kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų ūkinę veiklą. Akivaizdus šios ekonominės veiklos socialinis efektyvumas: statistiniai tyrimai ES šalyse rodo, kad vienos darbo vietos rėmimas socialinėje įmonėje kainuoja penkis kartus pigiau nei vieno bedarbio išlaikymas. Lietuvai aktualu kuo sparčiau perimti ES šalių - senbuvių patirtį, sukauptą plėtojant socialinę ekonomiką nes 55 proc. miesto gyventojų ir apie trys ketvirtadaliai kaimo gyventojų yra ekonomiškai pasyvūs. Visuomenės išlaikytinių skaičius nuo 2007 m. šalyje išaugo net 6 kartus, nežiūrint, kad per šį laikotarpį labai padidėjo darbingų tėvynainių emigracijos mastai. Socialinė ekonomika nėra panacėja nuo visų kaimo bėdų, tačiau būtų klaida nepastebėti gerosios ES šalių - senbuvių patirties kokybiškai naujai ir efektyviai sprendžiant socialinės rūpybos uždavinius. Labai svarbu tinkamai įvertinti mūsų šalies kaimo vietovėse įgyvendinamų pirmųjų socialinės ekonomikos bandymų vaidmenį ilgalaikės kaimo plėtros požiūriu. Sukauptos praktikos tikroji vertė išryškės naujuoju programavimo laikotarpiu, kai nuo 2014 m. ES šalys, įgyvendindamos strategiją „Europa 2020", vienu iš svarbiausių plėtros prioritetų laikys gyventojų ekonominio aktyvumo didinimą ir socialinių inovacijų įgyvendinimą. Straipsnyje analizuojama socialinės ekonomikos inicijavimo patirtis, kurią sukaupė Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas", glaudžiai bendradarbiaudama su Aleksandro Stulginskio universitetu. Straipsnyje pristatomas naujas kaimo bendruomenių veiklos modelis, grindžiamas savipagalbos, asmeninės atsakomybės, lygybės ir solidarumo principais, taip pat vertybėmis, kurios užtikrina bendrystę kaimo viešajame gyvenime. Sukaupta geroji patirtis gali būti naudinga ir kitų Lietuvos regionų kaimo plėtros novatoriamsVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij