Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje

Disertacijoje nagrinėjamas piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje, atsižvelgiant į akademinių ir politinių požiūrių į skurdo problemą įvairovę. Pirmoje disertacijos dalyje pasiūlyta teorinė analizės schema apima keturias skurdo mažinimo strategijas: disciplinarinę, perskirstomąją, socialinės įtraukties ir socialinio investavimo. Skurdo įveikimo strategijos, jų kaita, sąsajos ir socialinių išmokų vaidmuo analizuojami remiantis pasiūlyta teorine schema. Empirinėje disertacinio tyrimo dalyje analizuojami pasirinkti disciplinariniai, perskirstomieji, socialinės įtraukties ir investiciniai Lietuvos piniginių socialinių išmokų sistemos elementai. Atlikta kiekybinė analizė remiasi 2005–2013 m. reprezentatyviais Lietuvos namų ūkių pajamų ir gyvenimo sąlygų (PGS) tyrimo skerspjūvio ir išilginio pjūvio duomenimis. Empirinio tyrimo strategijos naujumą rodo ne tik pritaikyta originali analizės schema, bet ir iki šiol skurdo tyrimuose Lietuvoje mažai naudotų PGS išilginio pjūvio duomenų analizė, naudoti mikrosimuliacijos instrumentai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos socialinių išmokų sistema pasižymi santykinai plačia ir besiplečiančia aprėptimi, ypač socialinio draudimo srityje. Piniginių socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje yra neigiamai veikiamas sistemos poveikio darbo paskatoms, santykinai mažo perskirstymo ir pajamų apsaugos lygio, nepakankamo investavimo į vaikus nepasiturinčiose šeimoseThe dissertation aims at analysing the role of cash social benefits in poverty reduction in Lithuania in the context of diversification of the ways the poverty problem is framed in the academic and political domains. In the first part of the dissertation, a theoretical scheme for analysis of the poverty reduction strategies is proposed. The scheme incorporates four approaches: disciplinary, redistributive, social inclusion and social investment. The poverty reduction strategies, their change, links and the role of cash social benefits are analysed by looking through the proposed scheme. The selected disciplinary, redistributive, social inclusion and investment elements of the Lithuanian cash social benefit system are further researched by using a quantitative analysis of the representative household level Survey on Income and Living Conditions (SILC) for the period between 2005 and 2013. The dissertation is novel in that it suggests an original poverty reduction analysis scheme, the previously rarely used SILC panel data and microsimulation techniques for poverty research in Lithuania. The research revealed that the Lithuanian cash benefit system is inclusive in its relatively high and expanding coverage, especially in the sphere of social insurance. The role of the cash social benefit system in reducing poverty in Lithuania is jeopardized by negative effects on work incentives built into its design, low redistributive capacity and weak income protection, and insufficient levels of investment into children in income poor familie