Dvikalbystės vystymo problemos

Šiuolaikinė užsienio kalbų mokymo metodika akcentuoja kalbos metodologiją ”panardynimo į kalbą“ principu. Kitaip tariant, kalbų mokymas turi remtis svetima kalba, nenaudojant užsienio kalbų pratybose gimtosios kalbos bei ja nesiremiant aiškinant nežinomus žodžius bei sąvokas. Šitas principas prieštarauja požiūriui, jog gimtoji kalba yra žmogaus intelektualinės veiklos pagrindas bei pagrinidiniam pažinimo principui, kuris remiasi ryšių bei asociacijų modeliu. Straipsnis nagrinėja galimas komunikatyvinės nekompetencijos priežastis, pamąstymus dėl ‘kalba per kalbą’ metodiką ir dvikalbystės vystymo aspektus. Atlikti leksikos terminų spontaniško vertimo eksperimentai iš gimtosios kalbos į užsienio kalbą ir atvirkščiai. Šie tyrimai leidžia daryti išvadą, jog siekiant užsienio kalbos kompetencijos yra būtina keisti požiūrį į gimtosios kalbos naudojimo užsienio kalbų pratybose draudimą. Naudojant gimtąją kalbą su saiku, svetimos kalbos kompetencijos ugdymas yra efektyvesnis ir spartesnis.Contemporary methodology of teaching languages emphasizes ‘immersion’ principle, which implies learning ”language through language“. It means complete abandoning of mother tongue in language classes. Inasmuch as native tongue is a tool of human intellection, such approach contradicts the basic principle of cognition which is based upon a model of links and associations. This article addresses the possible causes of communicative incompetence, reflections on the use of a teaching methodology ‘language-through-language’ and facets of developing bilingualism