Kalbinės kompetencijos formavimas vertimo paskaitose

Straipsnyje analizuojami kalbinės kompetencijos formavimo klausimai, nusakantys ir vertimo kompetencijos pagrindus. Nagrinėjama eilė neišspręstų, prieštaringai spręstinų problemų: kaip paruošti metodines priemones techninės kalbos mokymui, kaip naudotis lingvistiniu besimokančių vertimo gimtosios kalbos patyrimu. Straipsnyje taip pat pateikiami eksperimento duomenys, gauti aiškinant rusų kalbos ekonominės leksikos kalbinės kompetencijos lygį ir nustatant leksinių ir gramatinių klaidų, atsirandančių verčiant į vieną ir kitą kalbą, tipą bei jų atsiradimo priežastis. Lietuvių studentų, besimokančių ekonominės terminijos leksinio ir gramatinio lygio tarpkalbinės interferencijos analizė parodo, kad klaidos atsiranda dėl struktūrinių ir semantinių lietuvių ir rusų kalbų skirtumų bei nepakankamo rusų ir lietuvių kalbų gramatikos ir leksikos skirtumų žinojimo. Todėl galima teigti, kad esminis rusų kalbos dėstymo techniškajame universitete trūkumas yra tai, kad mokantis specialiosios terminijos dėmesys kreipiamas tik į specialią žodžių reikšmę, neaiškinant jų įprastų reikšmių ir vartojimo sąlygų literatūrinėje kalboje.The article analyses the issues of the formation of the linguistic competence which also determine the translation competence. It examines a series of unsolved, controversial challenges: how to prepare methodological tools for technical language teaching and how to use the linguistic experience of the native language of those who learn to be a translator. The article also presents experimental data obtained from elucidating the linguistic competence level of the economic lexicon of the Russian language and determining the type of lexical and grammatical errors arising when translating into one language and another as well as the causes of their occurrence. The crosslinguistic interference analysis of the lexical and grammatical level of students learning economic terminology shows that errors occur as a result of the structural and semantic differences of the Lithuanian and Russian languages and insufficient knowledge of the grammatical and lexical differences of the Lithuanian and Russian languages. Therefore, it can be said that the essential drawback of the teaching of the Russian language in a technical university is that when learning special terminology, attention is paid only to the special meaning of words without explaining their ordinary meanings and conditions of use in the literary language