Kalbinės kompetencijos tobulinimas aukštojo mokslo sistemoje veiklos pasaulio iššūkių kontekste

Straipsnyje analizuojama užsienio kalbų kompetencijos įgijimo svarba XXI amžiaus daugiakalbėje ir daugiakultūrėje visuomenėje. Europos Sąjungos dokumentuose, atsižvelgiant į veiklos pasaulio reikalavimus, jau dešimtmetį keliamas tikslas europiečiams įgyti dviejų-trijų užsienio kalbų kompetencijas, tačiau netolygus dėmesys kalbų mokymui skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse nesudaro sąlygų įgyti, išlaikyti ir tobulinti daugiakalbę kompetenciją. Tyrimo analizė atskleidė, kad Lietuvos politiniai dokumentai kalbų tobulinimo klausimais reglamentuoja tik bendrojo lavinimo mokyklų veiklą, o tolesnei formaliojo Išsilavinimo grandžiai – aukštojo mokslo sričiai – keliami labai abstraktūs reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad aukštojo mokslo studijų programų rengimą apibrėžiantys studijų krypčių reglamentai ir profesinio rengimo standartai akcentuoja tik profesinės užsienio kalbos vartosenos svarbą, susiaurina reikalavimus iki vienos kalbos mokėjimo arba visiškai nekelia jokių reikalavimų studentų kalbiniam pasirengimui. Analizė parodė, kad reikalavimai mokėti užsienio kalbas keliami tik dėstytojams. Tyrimas atskleidė, kad studijų programas reglamentuojantys normatyviniai dokumentai (studijų krypčių reglamentai ir profesijos standartai) neatitinka veiklos pasaulio poreikių ir lemia nepakankamą absolventų pasirengimą veiklos pasauliuiEmphasising the importance of foreign language competence in the 21st century multilingual and multicultural environment as well as presenting an outlook of a meta-analysis of research into the effect of shortage of language skills for company competitiveness, turnover and export, the article analyses the legal documents of the Lithuanian Republic which underlie the designing of curricula in higher education institutions. The method of content analysis was used to investigate 27 study field regulations approved by the Ministry of Education and Science and 20 standards of vocational training for ISCED level 5 with regard to the requirements for foreign language learning set in the standards and regulations. The conclusions are drawn that the development of plurilingualism is of declarative nature in Lithuania, as the analyzed documents exhibit only the indicators of foreign language competence requirements for teachers, whereas students are required to learn at least one foreign language and in many cases for professional purposes only. It was also found out that political documents on language competence development mainly concern the secondary level of education. Lack of equal distribution of attention to the development of plurilingual competence causes insufficient preparation of the graduates to participate efficiently in the global labour marke